Apylanka

Duok durniui kelią, jis vistiek jo neras. Tokį modifikuotą lietuvių liaudies posakį šiandien perskaičiau internete. Iš esmės jis teisingas. Dažniausiai kas nors nori mums „į ratus prikišti pagalių“ ne dėl to, kad „jis, ji“ sugebėtų pasinaudoti ta situacija, o tiesiog, kad pakenktų kitam.

Ar verta tokioje situacijoje kovoti jei yra galimybė tiesiog pasitraukti „iš kelio“..? Manau neverta. Geriau ignoruoti, nei tuščiai kovoti. Geriau apeiti, negu gaišti laiką ir prisisemti blogų emocijų. Apėjimas yra pergalė, nors „jam, jai“ ko gero suprantama kaip pralaimėjimas, tačiau ką „jis, ji“ iš to laimi? Dažniausiai nieko.

Žinoma viskam gyvenime yra ribos. Būna kritiškų tokių situacijų, kai įsikišama į asmeninį gyvenimą per daug giliai ir skaudžiai. Tada jau reikia už save „pastovėti“. Bet kur yra tos ribos..? Čia jau ko gero kiekvienam individualiai suprantamas dalykas. Tačiau visada „ruošiantis kovai“ reikia pamastyti „ar verta“, „kokios gali būti pasekmės kovojant ir kokios atsisakius kovos“…Pasirinkite protingas pasekmes..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *