Socialinis darbas – gan specifinė specialybė, kuri reikalauja ne tik profesionalumo, psichologinių žinių, bendravimo įgūdžių, bet ir sugebėjimo atjausti žmogų, suprasti jo problemas.
Pateikiame Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksą, kurį 1998 metais parengė Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.
LIETUVOS SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ETIKOS KODEKSAS
Socialinio darbo Lietuvoje šaknys glūdi humanizavimo filosofijoje, tikėjimo, demokratijos idealuose. Artimo meilė, kantrumas, atlaidumas, gera kaimynystė, bendrumo jausmas, susivaldymas, teisingumas, išmintis, tikėjimas ir viltis. Uolumas, darbštumas, atjauta – nuo seno yra būdinga lietuviams. Jiems šios savybės ir vertybės padėjo atlaikyti sunkius išmėginimus, įtvirtinti tautiškumą. Socialiniai darbuotojai yra pasišventę tarnauti Lietuvos žmonėms, stengiasi ugdyti jų saviraišką, gerina savo profesinį pasirengimą, savo veikla siekia intensyvinti visuomenės raidą.
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti šias vertybes:
darbą visuomenės gerovei;
pagalbą individui bei šeimai, sprendžiant jų problemas;
socialinio teisingumo siekį.
Pagrindinė socialinio darbo idėja – ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Kodeksas vertintinas socialinio darbuotojo elgsenos savireguliacijos požiūriu.
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos
Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei – paslaugų užsakovui). Siekdamas teikti pagalbą, socialinis darbuotojas:
yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu;
nuolat kelia savo kvalifikaciją; atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes;
kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti;
savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius;
pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais;
atsako už teikiamų paslaugų kokybę;
yra nepakantus piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nesiekia išnaudoti kliento.
2 straipsnis. Socialinio darbuotojo etinė atsakomybė klientui
Lietuvos socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas:
pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių; aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuoširdumu bei atsidavimu jiems; yra suinteresuotas kompetentingai padėti klientui, įveikti jo gyvenimo sunkumus;
atskleidžia ir įvertina paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas;
informuoja klientą apie galimą pagalbos suteikimą;
teikia klientui išsamią informaciją apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas;
pasitelkia į pagalbą patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai;
nutraukia ryšius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybės yra išnaudotos arba pagalba nebereikalinga;
neatskleidžia konfidencialios informacijos apie klientą be jo sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai;
gauna atlygį (honorarą) už atliktą darbą tik įsitikinęs, kad jis teisingai apskaičiuotas, atitinka Lietuvoje patvirtintus socialinių paslaugų įkainius bei kliento galimybes užmokėti už paslaugą;
vykdydamas mokslinius tyrimus, gerai apgalvoja jų teorinę bei praktinę reikšmę; tyrimo duomenis apie klientus bei kitus asmenis renka bei naudoja įsitikinęs, kad tiriamieji savo noru dalyvauja tyrime ir bus apsaugoti nuo fizinio ar psichologinio pavojaus, streso bei kitokio diskomforto.
3 straipsnis. Socialinio darbuotojo etiniai santykiai su bendradarbiais ir kitais specialistais
Vykdydamas profesines pareigas, socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais socialiniais darbuotojais bei kitų sričių specialistais. Tuo atveju socialinis darbuotojas:
gerbia kolegų ir kitų specialistų žinias ir patirtį;
yra jiems lojalus;
savo kolegos kliento reikalus sprendžia atsakingai;
kritiškai vertina bendradarbių, pažeidusių socialinio darbuotojo etikos normas, elgesį.
4 straipsnis. Socialinio darbuotojo ir darbdavio santykiai
Socialinis darbuotojas:
tvirtai ir garbingai laikosi susitarimų ir įsipareigojimų jį pasamdžiusiai organizacijai;
nuolat siekia tobulinti savo organizacijos veiklą, didinti jos teikiamos pagalbos veiksmingumą;
sąžiningai ir racionaliai disponuoja socialinei pagalbai skirtais organizacijos finansiniais ir materialiniais ištekliais.
5 straipsnis. Socialinio darbuotojo santykis su savo profesija
Socialinis darbuotojas aktyviai puoselėja ir gina savo profesinę garbę. Tuo tikslu socialinis darbuotojas:
propaguoja socialinio darbo reikšmę, jo tikslus, priemones ir etikos principus;
aktyviai gina profesijos reikšmingumą ir kilnumą, kai kyla abejonių dėl socialinio darbo, kaip profesinės veiklos;
rūpinasi, kad būtų užkirstas kelias, nekvalifikuotai ir nelicenzijuotai socialinio darbo praktikai;
prieštarauja, kai reklamos, rinkos paieškų ar kitais sumetimais mėginama skelbti nekvalifikuotą, nekompetentingą, teoriškai bei praktiškai nepagrįstą informaciją apie socialinį darbą;
atlikdamas ekspertizę kitoje socialinio darbo įstaigoje, nešališkai vadovaudamasis pareiginiais nuostatais, vertina kolegų veiklą.
6 straipsnis. Socialinio darbuotojo etinė pareiga visuomenei
Socialinis darbuotojas tarnauja visuomenės socialinei gerovei. Vadovaudamasis šiuo principu socialinis darbuotojas:
siekia sudaryti sąlygas individų pozityviai raiškai, jų socialinėms garantijoms ginti, asmeniniams poreikiams tenkinti;
rūpinasi, kad Lietuvoje, gyvenantiems tautinių, religinių, kultūrinių ir kitokių mažumų atstovams būtų teikiama reikalinga socialinė pagalba;
veikia, plėsdamas visų klientų galimybes rinktis reikiamą pagalbą;
inicijuoja bendruomeninių socialinių paslaugų ir pagalbos tarnybas;
yra susipažinęs su Lietuvos socialine politika, įstatymais bei poįstatyminiais aktais ir siekia pozityvių pokyčių, kuriais būtų pagerinta gyventojų socialinė apsauga, įgyvendinamas socialinis teisingumas;
pareiškia savo nuomonę apie socialinės gerovės problemas per žiniasklaidos priemones.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos nario, pažeidusio šio etikos kodekso principus bei normas, elgesys svarstomas Asociacijos grupės etikos komisijoje. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija gali siūlyti socialinio darbo institucijai laikinai sustabdyti jos pasamdyto darbuotojo veiklą ir pareikalauti iš jo gauti naują sertifikatą, liudijantį apie profesinės kvalifikacijos kėlimą.
SOCIALINIO DARBO ETIKOS NORMOS IR PRINCIPAI
Priimti TSDF visuotinio susirinkimo Kolumbe,Šri Lankoje,
1994m. liepos mėn. 6-8 d.
1. Įvadas
Etinis sąmoningumas – būtina socialinio darbuotojo profesinės etikos dalis. Jo ar jos sugebėjimas etiškai elgtis yra pagrindinis klientams siūlomos paslaugos kokybės aspektas.
TSDF darbo etikos srityje tikslas – remti etines diskusijas bei svarstymus tarp narių asociacijų bei socialinio darbo organizatorių šalyse, įeinančiose į TSDF sudėtį.
Tolesnė TSDF veikla remiasi – “Socialinio darbo etikos normomis ir principais”, kuriuos sudaro du dokumentai – “Tarptautinė socialinio darbo etikos principų deklaracija” ir “Tarptautinės socialinių darbuotojų etikos normos”. Šie dokumentai pateikia pagrindinius profesinius etinius socialinio darbuotojo principus, rekomenduoja etinių problemų darbe sprendimo sistemą, apima socialinių darbuotojų santykius su klientais, kolegomis bei kitus šios srities klausimus. Šie dokumentai – besitęsiančio naudojimosi, peržiūrų bei kartojimų proceso sudedamosios dalys.
2. Tarptautinė socialinio darbo etikos normų deklaracija
2.1. Įžanga
TSDF pripažįsta etikos normų deklaracijos būtinybę sprendžiant etines problemas, iškylančias socialinėje veikloje.
Tarptautinės etikos principų deklaracijos tikslai:
1. Suformuluoti pagrindinius socialinio darbo principus, kurie galėtų būti pritaikyti socialinėje ir kultūrinėje sferoje.
2. Įvardinti etinių problemų sritis socialinio darbo praktikoje (toliau pateikiama “problemų sritys”).
3. Suteikti galimybę pasirinkti reikiamą metodą, sprendžiant etines problemas / klausimus (toliau pateikiama “etinių problemų / klausimų sprendimo metodai”).
NUOSTATOS
Pagal tarptautinę etikos principų deklaraciją, tiek TSDF narių asociacijos, tiek jų nariai laikosi joje suformuluotų principų. TSDF tikisi, kad kiekviena narių asociacija padės savo nariams išspręsti etines problemas / klausimus, atsirandančius jų profesinėje veikloje.
TSDF narių asociacijos ir atskiri jų nariai gali pranešti TSDF Vykdomajam komitetui apie narių asociacijų šių principų nesilaikymą. Nacionalinės asociacijos, kurioms sunku laikytis šių principų, turėtų pranešti TSDF Vykdomajam komitetui. Šis komitetas gali skirti nuobaudas asociacijai, kuri atsisako laikytis susitarimų. Jei ši priemonė būna neefektyvi, Vykdomasis komitetas gali siūlyti sustabdyti tokios asociacijos veiklą arba pašalinti ją iš TSDF narių.
Tarptautinė Etikos principų deklaracija turi būti visuotinai žinoma. Tai leistų klientams, darbdaviams, kitų sričių specialistams bei visuomenei tikėtis, jog socialinė veikla bus vykdoma etiškai.
Mes pripažįstame, jog detalus etinių normų rinkinys gali būti nerealus dėl teisinių, kultūrinių, vyriausybinių skirtumų šalyse, įeinančiose į TSDF sudėtį.
2.2. Principai
Socialiniai darbuotojai tarnauja žmonių gerovei, laikydamiesi šių principų:
2.2.1. Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savitas moralines nuostatas.
2.2.2. Kiekvienas individas turi teisę saviraiškai iki tam tikro laipsnio, kol jis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir įsipareigojimą tarnauti visuomenės gerovei.
2.2.3. Kiekviena visuomenė, nepriklausomai nuo jos modelio, turi garantuoti didžiausią naudą visiems jos nariams.
2.2.4. Socialiniai darbuotojai turi laikytis socialinio teisingumo principų.
2.2.5. Socialiniai darbuotojai turi elgtis objektyviai ir disciplinuotai, pasitelkdami savo žinias ir gebėjimus tam, kad galėtų padėti atskiriems individams, grupėms, bendruomenėms, visuomenėms tobulėti bei spręsti asmeninius – visuomeninius konfliktus, numatydami pasekmes.
2.2.6. Socialiniai darbuotojai turėtų suteikti geriausią įmanomą pagalbą bei patarimus bet kam jų ieškančiam, neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, negalias, spalvą, socialinę klasę, rasę, kabą, religiją, politinius įsitikinimus bei seksualinę orientaciją.
2.2.7. Socialiniai darbuotojai gerbia pagrindines atskirų individų bei grupių teises, remdamiesi Jungtinių Tautų visuotinų žmogaus teisių deklaracija bei kitomis tarptautinėmis konvencijomis, išplaukiančiomis iš minėtos deklaracijos.
2.2.8. Socialiniai darbuotojai gerbia informacijos slaptumą, konfidencialumą, atsakingo panaudojimo principus savo profesiniame darbe. Socialiniai darbuotojai laikosi informacijos konfidencialumo netgi tada, kai to nenumato šalies teisėtvarkos organai.
2.2.9. Socialiniai darbuotojai savo veikloje turi bendradarbiauti su klientais, siekdami patenkinti visus jų lūkesčius, bet taip pat atsižvelgdami ir į kitų dalyvaujančiųjų interesus. Klientai gali būti paskatinami dalyvauti veikloje tiek, kiek įmanoma, tačiau jie turi būti informuoti apie galimą riziką bei naudą.
2.2.10. Bendradarbiaudami, socialiniai darbuotojai paprastai tikisi iš klientų atsakomybės. Būtinos prievartos, viena pusė kitos atžvilgiu, gali imtis tik nuodugniai įvertinus abiejų konfliktuojančių pusių reikalavimus. Socialinis darbuotojas turi stengtis naudoti kuo mažiau teisinės prievartos.
2.2.11. Socialinis darbas yra nesuderinamas su tiesiogine ar netiesiogine pagalba individams, jų grupėms, politinėms jėgoms ar valdžios struktūroms, kurie savo tikslams pasiekti pasitelkia terorizmą, prievartą ar panašias priemones.
2.2.12. Socialiniai darbuotojai priima etinius sprendimus ir jų laikosi, vadovaudamiesi TSDF “Tarptautine etikos principų deklaracija” ir “Tarptautinėmis socialinių darbuotojų etinėmis normomis”, priimtomis jų nacionalinių profesinių asociacijų.
2.3. Problemų sritys
2.3.1. Problemų, iškylančių sprendžiant etinius klausimus, sritys nebūtinai tiesiogiai susiję su kultūriniais bei vyriausybiniais skirtumais. Kiekviena nacionalinė asociacija yra skatinama perimti diskusijas, kuriose siekiama išsiaiškinti tai šaliai būdingas problemas bei klausimus. Dažniausiai pasitaikančios problemų sritys yra šios:
1) kai socialinio darbuotojo lojalumas atsiduria konfliktuojančių interesų centre:
· tarp socialinių darbuotojų ir klientų interesų
· tarp atskirų klientų ir kitų individų interesų
· tarp klientų grupių interesų
· tarp klientų grupių ir visuomenės interesų
· tarp sistemos / institucijos ir klientų grupių interesų
· tarp sistemos / institucijos / darbdavio ir socialinio darbuotojo interesų
2) tuomet, kai socialinis darbuotojas yra kartu padėjėjas ir kontrolierius.
Santykį tarp šių dviejų priešingų socialinio darbo aspektų nusako vertybių parinkimas, siekiant išvengti netikslios motyvacijos, veiksmų ir padarinių. Kai socialinis darbuotojas yra valstybės kontrolieriaus vaidmenyje, jis įpareigojamas išsiaiškinti šio vaidmens etinę prasmę ir kiek jis yra priimtinas, remiantis pagrindiniais etiniais socialinio darbo principais.
3) Kai socialinio darbuotojo pareiga apginti kliento interesus lengvai pereina į konfliktą dėl darbo efektyvumo ir naudos.
Ši problema tampa aktualia įvedant ir naudojant informacinę technologiją socialinio darbo srityje.
2.3.3. Bet koks socialinio darbuotojo problemos / klausimo sprendimas turi būti priimtas remiantis 2.2 skyriuje išdėstytais principais.
2.4. Klausimų / problemų sprendimo metodai
2.4.1. Įvairios nacionalinės socialinio darbo asociacijos yra įpareigotos elgtis taip, jog etinės problemos/klausimai būtų svarstomi ir sprendžiami kolektyviniuose forumuose organizacijos viduje. Šiuose forumuose socialiniai darbuotojai gali aptarti, analizuoti etinius klausimus/problemas, bendradarbiaujant su kolegomis, kitomis ekspertų grupėmis, kurios taip pat susiduria su tokiomis problemomis. Be to, tokie forumai suteikia galimybę gauti patarimą iš kolegų ir aplinkinių. Etinė analizė visada turėtų siekti sukurti naujas galimybes bei jų pasirinkimą.
2.4.2. Narių asociacijos turi sukurti ir/arba pritaikyti etines normas skirtingose veiklos srityse, ypač ten, kur susidaro sudėtingos etinės problemos/klausimai taip, kaip ir problemų srityse, kur socialinio darbo principai gali neatitikti atitinkamos šalies teisinės sistemos ar valdžios politikos.
2.4.3. Kai praktinė socialinė veikla vystoma etiniu pagrindu, asociacijų pareiga.
3.2.8. Įvardinti ir suprasti individų, grupių, bendruomenių, nacionalinių, tarptautinių socialinių problemų kilmę bei pagrindus.
3.2.9. Įvardinti ir išsiaiškinti socialinę profesinę veiklą.
3.2.10. Skirti, kada vieši pareiškimai ar veiksmai yra daromi atskirų individų, kada atstovaujant profesinę asociaciją, agentūrą, organizaciją ar kitą grupę.
3.3. Socialinio darbo su klientais normos
3.3.1 Imtis pirminės atsakomybės žinomiems klientams, tačiau nepažeisti etinių kitų asmenų teisių.
3 3.2.Ginti kliento teises į pasitikėjimu paremtus santykius, informacijos slaptumą, konfidencialumą bei atsakingą panaudojimą. Informacija gali būti renkama ir ja naudojamasi tik profesinio aptarnavimo tikslais, klientui žinant apie jos naudojimo būtinumą. Be išankstinio kliento perspėjimo negalima naudotis jokia jį liečiančia informacija, išskyrus atvejus, kai klientas negali būti atsakingu arba kiti asmenys yra patekę į rimtą pavojų. Klientas turi teisę žinoti apie visus jį liečiančius įrašus, daromus socialinio darbo metu.
3.3.3 Suprasti ir gerbti skirtingus klientų tikslus, atsakomybę. Agentūros, tiek ir kliento veiklos sferoje profesinis aptarnavimas turi padėti klientui imtis asmeninės atsakomybės bei padėti visiems klientams vienodai geranoriškai. Jeigu atsiranda aplinkybių, trukdančių profesionaliai atlikti darbą, klientai turi būti informuoti apie tai, paliekant jiems visišką pasirinkimo laivę.
3.3.4. Padėti klientui – individui, grupei, bendruomenei ar visuomenei – maksimaliai išnaudoti saviraiškos galimybes, gerbiant ir nepažeidžiant kitų asmeninių teisių. Aptarnavimo pagrindas – padėti klientui suprasti ir pasinaudoti profesionaliais ryšiais, palaikant klientų įstatymų nepažeidžiančius interesus bei troškimus.
3.4. Socialinio darbo su agentūromis bei organizacijomis normos
3.4.1. Dirbti ir/arba bendradarbiauti su agentūromis bei organizacijomis, kurių veikla ir politika tiesiogiai atitinka teikiamas paslaugas bei profesinę praktiką, remiantis etiniais TSDF principais.
3.4.2. Atsakingai siekti nustatytų organizacijos tikslų bei vykdyti funkcijas, prisidedant prie politikos, metodikos tobulinimo, siekiant kiek galima geresnių rezultatų.
3.4.3. Išlaikyti maksimalią atsakomybę klientui, inicijuojant reikalingus atitinkamos agentūros, organizacijos politikos, metodikos pakeitimus. Jeigu norimas tikslas nepasiekiamas, kreiptis į aukštesnes valdžios institucijas ar didesnę suinteresuotų asmenų grupę.
3.4.4. Paslaugos teikimo metu užtikrinti atsiskaitomybę už veiklos efektyvumą klientui ar bendruomenei.
3.4.5. Imtis visų priemonių užkirsti kelią neetiškoms politikoms, metodikoms ir veiklai, jeigu jos tiesiogiai prieštarauja etiniams socialinio darbo principams.
3.5. Socialinio darbo su kolegomis normos
3.5.1. Pripažinti socialinio darbo kolegų bei kitų sričių specialistų ugdymą, lavinimą bei veiklą, išplėsti bendradarbiavimo ryšius, kurie galėtų padėti teikiamų paslaugų efektyvumą.
3.5.2. Pripažinti kolegų bei kitų sričių specialistų nuomonių bei veiklos skirtumus, pagrįstą kritiką, reiškiamą įvairiais būdais.
3.5.3. Remti ir dalintis žiniomis, patyrimu, idėjomis su kolegomis bei kitų sričių specialistais ir savanoriais, siekiančiais abipusio tobulėjimo.
3.5.4. Kreipti dėmesį į bet kokius profesinių etinių normų pažeidimus, tiek profesinės veiklos srityje, tiek už jos ribų ir supažindinti su jais atitinkamus klientus.
3.5.5. Apginti kolegas nuo nepagrįstų veiksmų.
3.6. Profesinės normos
3.6.1. Palaikyti nustatytą vertybių sistemą, laikytis etinių principų, profesinių žinių bei metodikos, stengtis juos tobulinti.
3.6.2. Laikytis profesinių veiklos normų ir prisidėti prie jų tobulinimo.
3.6.3. Apginti profesinį darbą nuo neteisingos kritikos bei skatinti pasitikėjimą juo.
3.6.4. Konstruktyviai kritikuoti profesinę veiklą, jos teorijas, metodus.
3.6.5. Skatinti naujų požiūrių ir metodikų, atitinkančių naujai atsiradusius bei jau egzistuojančius poreikius, ieškojimą.
Raktažodžiai: darbo etikos kodekas, darbuotoju etikos kodeksas, etikos kodeksas, socialinis darbas, socialinis darbuotojas
