Kiekvieną dieną žiūrėdami televizorių matome valdininkų korupcijos atvejus, neobjektyvius sprendimus. Kol netenka patiems su tuo susidurti, tol į visa tai žiūrime labai kasdieniškai, elementariai, nes tai jau yra tapę kaip ir norma mūsų valstybėje. Tačiau kai galiausiai ir pats su tuo susiduri, tada supranti, jog šis reiškinys egzistuoja daug arčiau negu atrodė iki tol.
Konkretus atvejis: Vienoje iš Lietuvos seniūnijų vyko pokalbis dėl darbo. Pokalbyje dalyvavo du potencialūs darbuotojai. Vienas pilnai atitinkantis reikiamą išsilavinimą, jaunas žmogus, aktyvus visuomenės ir bendruomenės pilietis, atitinkantis visus keliamus reikalavimus, be žalingų įpročių, propoguojantis sveiką ir sportišką gyvenseną. Beje šiuo metu minėtas asmuo neturi darbo.
Kitas asmuo, tai vieno iš seniūnijos darbuotojų artimas giminaitis, jau turintis darbą (pagal savo tiesioginį įgytą išsilavinimą), tačiau norintis pakeisti dėl geresnių darbo sąlygų, neatitinka tiesioginio išsilavinimo.
Sprendimą priėmė seniūnas.
Kurį įdarbino turbūt net nereikia spėlioti. Buvo vykdomas pokalbis apie šios specialybės supratimą, galimų sprendimų priėmimą, tačiau galiausiai pasirinkimo motyvas buvo įvardintas – darbo stažas.
Pirmam kandidatui iš visų ženklų (prieš, per, po pokalbio) jau buvo aišku, jog sprendimas buvo gan ankščiau priimtas už vykdomą pokalbį ir minėtas pokalbis priminė labiau pasityčiojimą negu lygias galimybes užimti laisvą darbo vietą.
Ar po tokio “cirko” gali jaunas žmogus teigiamai atsiliepti apie mūsų sistemą, valstybės tarnautojus?
Ar ne taip ir yra iš bendruomenių ir visuomenės išstumiami jauni žmonės, kurie būriais traukia iš Lietuvos. Ir tikrai vien dėl nedarbo ar finansinių salygų jie palieka savo gimtinę? Tikrai ne. Dar ir dėl tokių valdininkų, aukštus postus užimančių valstybės tarnautojų požiūrio į juos.
Tai akivaizdus įrodymas bei vienas iš begalės pavyzdžių kokia neteisybė, nelygybė, korupcija, egzistuoja mūsų visuomenėje. Kada ši situacija pasikeis? Ko gero negreitai, nes paprasčiausiai kompetentingi darbuotojai, aktyvūs, kūrybingi, jauni žmonės neturi galimybės savęs realizuoti mūsų Lietuvoje ir tuomet ieško laimės svetur.
Rašydamas šį straipsnį neminėjau nei konkrečių vardų, nei pavardžių, tuo įrodydamas, jog tai nebuvo būdas išreikšti nepasitenkinimą dėl konkrečių asmenų darbo broko bei ne kompetencijos, o labiau tai nusivylimo išraiška dėl supuvusios mūsų sistemos, bendros valdininkų, valstybės tarnautojų moralės normų nebuvimo.
Raktažodžiai: korupcija, lekeciai, lekeciu seniunas, lekeciu seniunija, seniunas, seniunija
