arklys

Gyvulinės mėsos vartojimui sakau ne

Pastaraisiais metais gyvulinės mėsos vartojau pakankamai mažai, kol galiausiai pribrendau prie visiško jos atsisakymo. Pagrindinė to priežastis – etinė.

Žmogus iš prigimties nėra plėšrūnas. Neturi plėšrūnams būdingų nagų ir dantų, kurie yra skirti plėšti mėsai. Žmogus intensyviai mėsą pradėjo vartoti, tuomet kai iš šiltų kraštų patraukė į šaltesnius. Tad žiemos laikotarpiu medžioklė tapo pagrindiniu išgyvenimo šaltiniu. Žinoma, vėliau žmogus pradėjo auginti grūdinių kultūrų augalus bei prisijaukino žvėris ir pradėjo juos veisti.

Tiesa, Amerikos indėnai taip pat buvo medžiotojai, bet tą irgi nulėmė skurdus augalinio maisto, tinkamo žmogui, pasirinkimas. Tuo labiau, kad žinant istoriją, tai tam tikros indėnų medžiotojų gentys pasižymėjo ir dideliu agresyvumu bei žiaurumu. Tarp genčių vyraudavo nuolatiniai karai. Buvo kanibalizmo apraiškų.

Nuo tų laikų žmogaus sąmonė gerokai evoliucionavo, bet mėsą gausiai vartojame iki šiol. Tiesa, dabar kur kas papraščiau. Rankų krauju teptis nebereikia. Užtenka nueiti į prekybos centrą ir ten jau už mus būna viskas padaryta. Užtenka išsirinkti gražesnį mėsos gabalą ir čirškinti ant keptuvės. Visgi, esmė ta pati. Mes valgome paskerstą gyvūną, nors iš prigimties nesame plėšrūnai, apie ką jau rašiau ankščiau.

Dar prieš 20 metų gyvuliai pakankamai dažnai buvo išnaudojami ir sunkiam darbui atlikti. Kaip pvz arkliai. Atsiradusios technologijos leido mums šią naštą nuo jų „nuimti“. Tiesa, pagrindinė to priežastis yra ta, kad mechaninė technika yra kur kas našesnė negu gyvūno jėga.

Tad kodėl mes vis dar vartojame mėsą? Juk maisto pasirinkimas jau yra kur kas platesnis negu buvo prieš 10 000, 1000, 100 ar netgi 10 metų. Taip, mėsa yra baltymų šaltinis, tačiau mums reikalingas medžiagas mes galime susirinkti ir iš augalinio maisto.

Žinoma, yra daug prieštaringos informacijos internete. Vieni teigia, kad gyvulinė mėsa yra nepakeičiama ir jos nevartodamas žmogus nusilpsta, suserga ir tt. Na taip, jeigu valgysite tik bandeles tai sunku tikėtis geros sveikatos. Visgi, šiai dienai apie pilnavertišką vegetarišką, veganišką ar žaliavalgišką mitybą yra tie daug informacijos, kad žmogui tiesiog tereikia noro tobulėti, domėtis, kelti savo sąmoningumo lygį ir sugebės gyventi kur kas sveikiau nei vartodamas mėsą.

Tuo labiau, kad mėsos vertė priklauso nuo to, kuo gyvūnas maitinosi gyvas būdamas. Jei jis buvo šeriamas kombikorma, hormonais, antibiotikais ir nematė saulės šviesos, tai apie tokios mėsos maistinę vertę galite pamiršti.

Kitas klausimas – kaip jūs apdorojate mėsa prieš ją valgydami? Kepate, skrudinate, rūkinate, mirkote mirkaluose. Manote, po tokių apdorojimų tel lieka iš vis kokios nors vertės? Ne dėl vertės žmogus vartoja mėsą, o dėl troškimų, godulio ir gomurio. Net nesusimąstydamas kaip ta mėsa atkeliavo iki jo stalo.

Žudymo instinktas

Kitas momentas apie kurį norėčiau parašyti tai apie žodymo instinktą, kurį turime kiekvienas. Vienas didesnį, kitas mžesnį. Turbūt patys esate matę ne vieną vaiką, kuris spaudžia gyvūną iki tol kol jam pradeda skaudėti ir jis pradeda inkšti. Vaikas net ir matydamas gyvūno kančią jo nepaleidžia, nes jam patinka matyti jo skausmą. Žinoma, mes tada sakome, paleisk juk gyvūnui skauda ir tokiu būdu ugdome besiformuojančio žmogaus sąmoningumą.

Teko matyti ne vieną video klipą, kur ir suaugę žmonės kaifuoja nuo to, kad kankina gyvūnus. Kai mato jų skausmą ir agoniją.

Teko matyti video, kaip teroristinių grupių kovotojai važiuoja gatvėmis ir šaudo gatve einančius žmones. Ne vienas išsilavinęs europietis vyko į Siriją tam, kad galėtų pasimėgauti žmonių žudymu. Akivaizdu, kad tokių žmonių žudymo instinktas yra labai išreikštas ir aktyvus.

Kita vertus, sudėtinga kažką smerkti. Yra kaip yra. Bet primenu, žmogus iš prigimties nėra plėšrūnas. Žmogus yra sąmoningas sutvėrimas, kuris turi gebėjimų valdyti savo troškimus. Viskas priklauso nuo to, ant kiek stipri yra jo dvasia. Rekomenduoju pažiūrėti šį video, kuriame Sadhguru paaiškina, kodėl žmogui nederėtų valgyti gyvulinės mėsos.

Aš pats dar prieš keletą metų socialiniuose tinkluose didžiavausi savo laimikiu. Dabar man tai atrodo visiška tuštybė ir nepagarba gyvybei. Tiesa, žuvį bei žuvų taukus vis dar vartoju, bet tuo tikrai nesididžiuoju. Tiesiog, kol kas dar nepakankamas mano išmanymas apie vegetarinę mitybą, kad galėčiau atsisakyti ir šio gyvūno vartojimo.

zvejyba

Žinoma, žuvis yra kur kas primityvesnė gyvybės forma negu paršiukas, veršiukas ar šuniukas. Kaip žinia, Azijoje gaminami patiekalai iš šuniukų mėsos. Ten jie yra auginami specialiose fermose tokiu pačiu principu, kaip pas mus paršiukai. Ar tai reiškia, kad jie blogesni negu mes? Nes mes nevalgome šuniukų, bet valgome paršiukus? Tikrai ne. Paršiukas taip pat gali būti dresuojamas ir prisiriša prie žmogaus.

Šiam kartui tiek. Lauksiu jūsų pozityvių ir sąmoningų pamąstymų komentarų skiltyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *