Sąmonė ir sąmoningumas

Norėčiau pradėti nuo to, jog sąmonė, visų pirma, mums suteikia galimybę suvokti (jausti) savo egzistavimą – „aš esu“. Būdami be sąmonės, gilaus miego, operacijos su pilna narkoze metu mes nesuvokiame savo egzistavimo. Nors minėtais atvejais ir nesuvokiame, jog egzistuojame, tačiau mūsų kūno gyvybinės funkcijos, energijos tekėjimas dėl to nesustoja. Tik šiek tiek sulėtėja.

Visų antra, sąmonė tai tam tikras erdvės laukas (tarsi ekranas) mūsų smegenyse, į kurį nerviniais tinklais „suplaukia“ visi patiriami pojūčiai (vaizdai, garsai, kvapai, aplinkos lytėjimas, skonis) ir tuomet vyksta jų apdorojimas, vertininimas.

Taigi, tiek sąmonė (tuščia erdvė), tiek ir fizinis kūnas (materialus energijos generatorius) gali egzistuoti vienas be kito, tačiau sąmoningo gyvenimo patyrimui reikia abiejų minėtų salygų – sąmonės (erdvės) ir fizinio kūno (energijos šaltinio).

Sąmoningumas ir jo lygis

Kalbant toliau, norėčiau pabrėžti, jog vartojant sąvoką „Sąmoningas žmogus“ yra dvi reikšmės. Visų pirma, būti sąmoningu, reiškia būti aktyvioje samonėje, o visų antra, būti sąmoningu žmogumi reiškia ir tam tikrą savęs bei aplinkos, gyvenimo įvykių visumos suvokimo kokybę. Kuo žmogaus sąmoningumo lygis aukštesnis, tuo jis geba adekvačiau reaguoti į įvairias gyvenimo situacijas.

Aukščiausias sąmoningumo lygmuo

Aukščiausias sąmoningumo lygmuo? Koks jis? Toks, kai žmogus geba į viską, kas jį supą, į visus reiškinius ir situacijas žvelgti per skaidrią sąmonę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogus savęs nebeindentifikuoja su evoliucine (žmogiškas pavidalas, instinktai), genetine (tėvų ir jų protėvių genai, DNR) bei per savo gyvenimą susirinkta informacija. Tokį sąmoningumo lygį pasiekęs žmogus tampa laisvu nuo savo EGO. Tai yra nuo visų savo troškimų ir baimių, nuo priklausomybių ir prisirišimų, nuo savęs ir kitų vertinimo sistemų, nuo visų savo patirtų psichologinių traumų bei jų sąlygotų kitų veiksnių.

Aukščiausio sąmoningumo lygmens pasiekimas liaudyje dar yra įvardijamas ir kaip nušvitimas, pilnas savęs suvokimas, savirealizacija.

Sąmoningumo didinimas, sąmonės „plėtimas“

Visų pirma, primenu, jog sąmonė yra tiesiog tuščia erdvė, per kurią vyksta gyvenimo patyrimas. Taigi, tiek aš, tiek ir tu gyvenimą patiriame per tą pačią tuštumą. Skiriasi tik mūsų įgyta (tam tikro pavidalo fizinis kūnas) ir susirinkta (potyriai, mintys, atmintis) informacija. Tačiau tai kas įgyta ir susirinkta tai yra MŪSŲ, bet ne MES.

Taigi, aukščiausiame sąmoningumo lygmenyje visi esame vienis, nes visi gyvenimą patiriame per tą pačią tuštumą. Skiriasi tik mūsų bagažas. Tik toli gražu ne visi tai suvokiame. Kad pajudėti link šio suvokimo, pilnos savęs realizacijos reikia didinti savo sąmoningumą, plėsti savo sąmonę. Tai yra plėsti tuštumą, tylą savyje, raminti proto aktyvumą. Tam puikiai tinka sąmoningas kvėpavimas, meditacija, kurios metu „neriama“ į tuštumą. Meditacijos akcentas – aš ne fizinis kūnas ir ne mintys. Aš tai, kas lieka. Aš tai, kas neturi formos. Aš tai kas niekada negimė ir niekada nemirs.

Taip pat padeda buvimas tarp sąmoningų žmonių. Klausymas aukštą sąmoningumą pasiekusių žmonių (guru) paskaitų, seminarų. Savo minčių stebėjimas, bet ne tapatinimas savęs su jomis. Laiko leidimas gamtoje bei susitelkimas į ją, į procesus vykstančius joje ir tuo pačiu savyje.

Taip pat sveika išrašyti ant lapo nuolat besikartojančias, įkyrias mintis bei jas „paleisti“. Stengtis gyventi „čia ir dabar“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *