Europarlamento rinkimai birželio 7 dieną. Eiti būtina? – Privaloma.

Per žiniasklaidos priemones dabar ištisai kalbama, kad šį savaitgalį vyksiantys europarlamento rinkimai sulauks mažo rinkėjų skaičiaus. Tai blogai? – Taip. Aš buvau vienas iš tų, kuris buvo nusprendęs neiti balsuoti, nes mažai informacijos apie šiuos rinkimus, kandidatus ir tt.

Tačiau užteko pažiūrėti vieną priešrinkiminę laidą per LRT ir noras eiti balsuoti iškart atsirado. Humoro klubas kitaip nepavadinsi. „Kandidatai“ jei taip galima išsireikšti, net nėra įsigilinę į „savo pačių“ sukurtą politinę programą, bendro pobūdžio politinės žinios taip pat apgailėtinos. Sunku suprasti kaip partijos atrinko savo kandidatus, pagal kokius kriterijus, bet įspūdį paliko išties labai prastą.

Tad eikime balsuoti, išrinkime tuos, kurie jau turi tarptautinės politinės patirties ir bent jau būsim tikri, kad nepadarys mums gėdos visos Europos akivaizdoje.

Seni faktai tapo realybe – Dalia Grybauskaitė Lietuvos prezidentė

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus duomenis iš visų 2035 apylinkių D. Grybauskaitė surinko 68,17 proc., A. Butkevičius – 11,70 proc., partijos Tvarka ir teisingumas vicepirmininkas Valentinas Mazuronis – 6,09 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis – 4,69 proc., Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkė K. Prunskienė – 3,86 proc., Darbo partijos vicepirmininkė Loreta Graužinienė – 3,57 proc., atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas – 0,66 proc. balsų.

Prezidento įsitikinimu, aukštojo mokslo reforma – išskirtinės svarbos laimėjimas šalies gyvenime

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi bei švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite aptarė Mokslo ir studijų įstatymo, priimto balandžio 30 dieną Seime, naujoves.

Prezidentas pasveikino Ministerijos ir Seimo atstovus atlikus didelį darbą – parengtas ir Seime priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo Lietuvoje pradedama mokslo ir studijų pertvarka.
Skaitykite toliau

Vyriausybė pritarė patobulinto biudžeto projektui

Vyriausybė, atsižvelgusi į Seimo narių pasiūlymus, pritarė pakoreguoto 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui, kuriuo siekiama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, išlaikant valstybės finansinį stabilumą. Patobulintame biudžeto projekte siūloma padidinti asignavimus būtiniausioms reikmėms iš viso 84,4 mln. litų, tačiau bendras visų biudžetų (valstybės, savivaldybių, Sodros ir PSDF biudžetų) išlaidų mažinimas vis tiek sudarys apie 3 milijardus litų. Biudžeto išlaidos mažinamos daugiausia investicinių projektų, valstybės įstaigų ir institucijų išlaikymo išlaidų bei aukštų pareigūnų darbo užmokesčio mažinimo dėka.

Patobulintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojama, kad į valstybės biudžetą, įskaitant ES paramos lėšas, įplauks 22 879,9 mln. litų pajamų, t. y. 537,6 mln. litų daugiau nei buvo patikslintame biudžeto projekte, kuris buvo pateiktas Seimui balandžio pradžioje. Valstybės biudžeto pajamų padidėjimas suplanuotas dėl numatyto intensyvesnio ES lėšų įsisavinimo, t.y. ketinama papildomai panaudoti 540,6 mln. litų ES paramos lėšų.
Skaitykite toliau

Siūloma 5 metams atidėti mokesčius naujai įsteigtoms šeimos įmonėms

Finansų ministerija, įgyvendindama Vyriausybė programos nuostatas, kurios numato mokesčių mokėjimo termino atidėjimą taikyti pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims, parengė LR mokesčių mokėjimo terimo atidėjimo įstatymo projektą. Šiuo projekto esmė – atidedami galiojančiuose mokesčių įstatymuose nustatyti per pirmus trejus atitinkamų subjektų įsteigimo (pertvarkymo) metus apskaičiuoto pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.

„Tikiuosi, tokie mokestiniai palengvinimai paskatins šeimas imtis verslo. Daugelyje pasaulio šalių šeimos verslas yra patikimas ekonomikos augimo variklis“, – sakė finansų ministras A. Šemeta.
Skaitykite toliau

Laikraščių karas: Respublika vs Lietuvos rytas

Respublikos leidinių grupei tapus Kauno Žalgirio krepšinio komandos rėmėjais prasidėjo akivaizdi straipsnių kova tarp šio dienraščio bei kito konkurentinio informacinio leidinio Lietuvos ryto.

Respublikos paskutinių kelių savaičių straipsniuose teigiama, jog dėl visų Žalgirio problemų, skolų ir tt., yra kaltas Lietuvos ryto dienraštis. Teigiama, jog Lietuvos rytas yra Žalgirio bei kitų Lietuvos krepšinio klubų priešas, nes kažkokiu būdu pastarasis dienraštis privilioja rėmėjus savo krepšinio komandai tuo nuskriausdamas kitus klubus.

Ar tai yra tiesa? Ar tiesiog siekis privilioti daugiau skaitytojų saviems leidiniams? Juk už Žalgirį serga ne tik Kauno miestas, bet ir didžioji dalis Lietuvos. Vadinasi krepšinio sirgalių emocijų dėka galima pasipelnyti. Kaip yra iš tikrųjų vargu ar kada nors sužinosime, tačiau kad vyksta laikraščių kova, tai akivaizdu. Kuo ji baigsis? Sunku pasakyti, bet ko gero ne krepšinio sirgalių naudai.
Skaitykite toliau

Prezidento V.Adamkaus pareiškimas dėl žiniasklaidoje skelbiamų pramanytų biografijos istorijų

„Viešojoje erdvėje retkarčiais vis bandoma pasėti įtarimų apie neva mano bendradarbiavimą su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Atsakau visiems šių istorijų kūrėjams: To niekada nebuvo. Tai melas ir šmeižtas. Tai – jūsų sąžinės našta.

Žinau, kad aš, JAV federalinės tarnybos pareigūnas, atvykęs į SSRS ar sovietinę Lietuvą, tapdavau KGB taikiniu – sekdavo kiekvieną mano žingsnį. Žinau, kad mane šnipinėjančių buvo ir tarp tų, kuriuos priimdavau savo namuose Čikagoje.

Buvau lojalus JAV pilietis, kuriam ši šalis suteikė prieglobstį ir sudarė sąlygas iš naujo kurti gyvenimą, eiti aukštas pareigas federalinėje administracijoje. Kartu buvau lietuvis, kurio tikroji Tėvynė buvo okupuota.
Skaitykite toliau

Iki prezidento rinkimų ir permainų mėnesis laiko

lietuvaLygiai po mėnesio vyks prezidento rinkimų pirmasis turas. Antrojo turo gali ir neprireikti jei akivaizdi rinkimų lyderė Dalia Grybauskaitė surinktų daugumą rinkėjų balsų.

Išrinkus naują prezidentą(ę) galime tikėtis permainų ir vidaus politikoje, nes dabartinė vyriausybė nepriima tam tikrų sprendimų laukdama būsimo prezidento nuomonės.

Galbūt pradėsime bristi iš krizės? Įmanomas variantas, nes dabartinis prezidentas regis vidaus politikoje visiškai nedalyvauja ir nelabai gilinasi į krizės sprendimo variantus.

Tad cituodami vienos pasakos žodžius sakome, jog mums jau reikia naujo vado. Ir kuo įmanoma greičiau, nes vis giliau brendame į krizę, o naujas nepriklausomas nuo partijų žmogus galėtų padėti ją įveikti.

Atlikta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė. Analizėje aptarti numatomi valstybės finansuojamų studijų vietų pokyčiai, regioninis pasiskirstymas, mokamų studijų vietų metinių kainų kaitos tendencijos, naujos paskolų sistemos finansiniai padariniai paskolos gavėjui, priėmimo prognozė pagal studijų sritis ir universitetus bei studijų kokybės pokyčiai ir reformos sėkmės sąlygos.

Analizė patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.
Skaitykite toliau