Kokia yra pensija Lietuvoje..?

Ko gero ne visiems aktualu šiuo metu, bet manau visiems įdomu kiek gauna pensijos pensijinio amžiaus sulaukęs Lietuvos pilietis.

Bazinė pensija Lietuvoje šiuo metu yra 360 litų. Kaip su tokia pinigų suma išgyventi sunku pasakyti, bet yra senyvo amžiaus žmonių, kuriems tenka verstis su tokiu mėnesiniu biudžetu. Bazinę pensiją gauna tie žmonės, kurie yra išdirbę nuo 15 iki 30 metų, kitaip sakant turi nemažesnį kaip 15 metų stažą.

Tie Lietuvos gyventojai, kurie turi didesnį nei 30 metų stažą už papildomus kiekvienus metus skaičiuojant nuo 30 metų gauna po 10,80 litų. Beto skaičiuojasi tuomet ir papildomas koeficientas nuo uždarbio, kurie gavote darbo metais. Tad jei jūs uždirbote vidutinį atlyginimą ir turite didesnį nei 30 metų darbo stažą, pensijos pagal dabartinę mokesčių sistemą gautumėte apie 600-700 litų.

Ekonominės krizės pabaiga..?

Kada baigsis ekonominė krizė? – Tai pagrindinis šio laikotarpio klausimas, kuris kyla kiekvienas, ir kuris vis dar neturi atsakymo. Susidaro toks įspūdis, kad finansinė krizė nesibaigs niekada, nes vyriausybės priimami sprendimai tik dar labiau blogina situaciją ir dar labiau skandina Lietuvos ekonomiką.

Kaip gali atsigauti ekonomika, kai tūkstančiai žmonių netenka darbo, neturėdami darbo neįneša mokesčių į biudžetą, ūkio apimtys mažėja, pašalpų skaičius auga. Ar tikrai toki turi būti krizės sprendimo būdai? Nemanau, kad žlugdant žmonės galima išbristi iš susidariusios situacijos. Bet kaip esamai valdžiai tai paaiškinti, jeigu jie tik žiūri kaip padidinus mokesčius surinkti biudžetą. Tai visiškas trumparegiškumas, juk dėl tokių sprendimų atsiranda dar daugiau problemų tiek valstybės ūkyje, tiek visuomeniniame gyvenime.

Politikos lyderiai

Politikos lyderiai – kas tai..? Tai žmonių pasitikėjimo nusipelnę poltitikai. Kokiais politikais šiuo metu žmonės labiausiai pasitiki..?

Remiantis sausio pabaigoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktomis apklausomis žmonės labiausiai pasitiki Valdu Adamkumi ir Dalia Grybauskaite.

Gruodžio mėnesį trečias buvęs Arūnas Valinskas per vieną mėnesį nukrito iki antrojo dešimtuko. Kodėl..? Ko gero niekam aiškinti nereikia, užtenka pažiūrėti dienos naujienas ir politikos laidas. Nenustebčiau, kad vasario mėnesį jis jau būtų trečiajame dešimtuke.

Šiuo metu trečias yra Algirdas Brazauskas, kuris visą politinę situaciją stebi iš šono, bet žmonės jo politinius sugebėjimus vis dar vertina.

Ketvirtas – Andrius Kubilius. Nors ir priėmė nepopuliarius politinius sprendimus, bet savo pozicijų lyginant su gruodžio mėnesiu neprarado.

Penkta yra Vilija Blinkevičiūtė, šeštas Rolandas Paksas, septintas Julius Veselka, aštuntas Česlovas Juršėnas, devintas Viktoras Uspaskichas.

Prezidento rinkimai ir kandidatai

Lietuvos Prezidento rinkimai neabejotinai svarbiausias politinis įvykis šiais metais. Už ką balsuoti? Šio klausimo gali nebelikti jei nuspręstų kandidatuoti akivaizdus politinės visuomenės autoritetas – Dalia Grybauskaitė.

Griežta, bet teisinga, taip trumpai būtų galima apibūdinti jos valdymo politiką. Būtent tvarkos, teisiningumo, lygybės, skaidrumo ir yra ištroškę Lietuvos piliečiai. Tačiau tokių idėjų – lozungų jau yra turėjusios ir kitos partijos ir kiti kandidatai, kuo D. Grybauskaitė skiriasi nuo jų? Tuo, kad ji kalba ne lozungais, o įrodo Tai savo darbais.

Keletas faktų apie Dalią Grybauskaitę:

Baigė ekonomikos studijas Leningrade, apgynė mokslų daktarės laipsnį Maskvoje (1988 m.). 1991 m. Džordžtauno (Vašingtonas) universitete baigė specialius kursus vyriausybės nariams.

Dirbo LR finansų ministre, 2004 m. paskirta ES komisare. Šiuo metu vadovauja ES finansų ir biudžeto direktoratui Briuselyje.

2004 m., remiantis Europos šalių žurnalistų atlikta apklausa bei tyrimu, išrinkta geriausia tarp ES komisarų. Tarptautiniai prekybos rūmai „ICC Lietuva“ suteikė jai 2005 m. „Partnerystės lyderio“ vardą.

Daug daugiau klaustukų iškiltų jei ši politikė vistik nuspręstų nekandidatuoti į prezidento postą. Už ką tuomet balsuoti? Kas tie kiti kandidatai? Šie klausimai turbūt kyla kiekvienam, o atsakymų kolkas nėra.

Dokumentus norintieji tapti kandidatais gali pradėti teikti nuo vasario 26 dienos. Tą reikia suspėti padaryti iki kovo 13 dienos.

Kandidatai turės sumokėti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio užstatą (dabar – apie 11.599 Lt) ir beveik per tris savaites VRK pateikti 20.000 Lietuvos gyventojų parašų, kurie palaikytų jų dalyvavimą rinkimuose.

Eiliniai prezidento rinkimai numatyti gegužės 17-ąją dieną.

Seimo rinkimai ir partijos

Kaskart atėjus seimo rinkimams susimąstome už ką balsuoti, nes praėjusi valdžia būna blogesnė nei tikėjomės. Šitie rinkimai buvo ne išimtis. Nusivylėme praėjusia dėl to išrinkome naują, kurią taip pat jau nusivylėme. Kodėl? Dėl krizės? Ko gero ne. Visi stebime žinias ir suprantame susiklosčiusią situaciją pasaulyje, tačiau esmė ne pačioje krizėje, o tos krizės sprendimuose.

Bet vėl gi negi galime tikėti protingų sprendimų, kai valdančioje koalicijoje dalis „politikų“ buvę šoumenai, kurie matosi apie politiką supranta daug mažiau nei daugelis žmonių, kuriems politika tik pomėgis.

Oponentas greitai suskubtų pareikšti, jog tokius politikus išsirinkome patys, tad nėra ko dejuoti. Ir tai būtų tiesa, tačiau ar galime kaltinti save, kad eilinį kartą buvome nuvilti „tikrųjų politikų“ ir vėl pasimovėme ant grėblio išsirinkę populistus, kurie žadėjo mums geresnį gyvenimą..? Juk ir prieš krizę nebuvo ko per daug džiūgauti, o dabar daugeliui žmonių gyvenimas Lietuvoje darosi tragiškai sunkus.

Apylanka

Duok durniui kelią, jis vistiek jo neras. Tokį modifikuotą lietuvių liaudies posakį šiandien perskaičiau internete. Iš esmės jis teisingas. Dažniausiai kas nors nori mums „į ratus prikišti pagalių“ ne dėl to, kad „jis, ji“ sugebėtų pasinaudoti ta situacija, o tiesiog, kad pakenktų kitam.

Ar verta tokioje situacijoje kovoti jei yra galimybė tiesiog pasitraukti „iš kelio“..? Manau neverta. Geriau ignoruoti, nei tuščiai kovoti. Geriau apeiti, negu gaišti laiką ir prisisemti blogų emocijų. Apėjimas yra pergalė, nors „jam, jai“ ko gero suprantama kaip pralaimėjimas, tačiau ką „jis, ji“ iš to laimi? Dažniausiai nieko.

Žinoma viskam gyvenime yra ribos. Būna kritiškų tokių situacijų, kai įsikišama į asmeninį gyvenimą per daug giliai ir skaudžiai. Tada jau reikia už save „pastovėti“. Bet kur yra tos ribos..? Čia jau ko gero kiekvienam individualiai suprantamas dalykas. Tačiau visada „ruošiantis kovai“ reikia pamastyti „ar verta“, „kokios gali būti pasekmės kovojant ir kokios atsisakius kovos“…Pasirinkite protingas pasekmes..

Ekonominė krizė Lietuvoje

Ekonominė krizė – neabejotinai esminis kalbų objektas pastaraisiais mėnesiais. Iš pradžių atrodė, kad kalbos ir liks kalbomis, bet regis situacija Lietuvoje darosi išties kritiška.

Nedarbo lygis kyla kiekvieną dieną ir nežinia kada jis baigsis. Lietuvos valdžia daro viską, kad jis didėtų. Žlugdomas smulkus verslas, stambios įmonės taip pat mažina savo pajėgumus ir atleidžia darbuotojus. Kas dėl stambaus verslo, tai ko gero taip ir turėjo būti ankščiau ar vėliau nes žmonių vartojimas taip pat turi ribas. Bet ar dėl to reikia žlugdyti absoliučiai visą verslą, ant kurio pamatų ir stovi visa Lietuvos ekonomika.

Mano manymo valdžia turėtų skatinti verslą, kurti naujas darbo vietas nes tai vienintelis variantas išbristi iš krizės. O dabartinė politika yra tokia – žiūrėsim kas išliks gyvi, o vėliau bus geriau. Absurdiška. Valdžiai reikia ieškoti naujų verslo nišų į kurias reikia investuoti ir kurių produktai, paslaugos visada bus aktualios visiems.