Ar Žalgiriui pavyko išbristi iš „balos“?

zalgirisŽalgiris dar niekada nebuvo taip priartėjęs prie žlugimo kaip praėjusią savaitę. Žaidėjai netekę kantrybės atsisakė žaisti, o potencialūs rėmėjai neskubėjo ištiesti pagalbos ranką.

Kaip būtų galima vertinti Žalgirio komandos žaidėjų boikotą? Ko gero teigiamai, nes ramiai sėdint būtų nebuvęs toks didelis visos visuomenės sujudimas, kurio dėka pagaliau atsirado rėmėjai po tikrai ilgos pertraukos. Beto žaidėjų nerimas dėl algų tikrai buvo pagrįstas. Pavyzdžiui Jonas Mačiulis per šį sezoną Žalgirio klube turėtų uždirbti 800 000 eurų, jei būtų buvęs paskelbtas bankrotas Žalgirio klubui, jis ir jo kolegos galėjo likti tuščiom kišenėm.

Tačiau ar jau tikrai galime teigti, kad BC Žalgiris išlipo iš skolų „balos“, gal tiksliau netgi skolų „liūno“? Nes įvairūs šaltiniai skelbia, kad Žalgirio skolos gali siekti net iki 30 milijonų litų. Ar tai tiesa, ar tik išgalvoti oponentų gandai sunku pasakyti, nes Žalgirio administracija kažkodėl tai laiko paslaptyje nuo visuomenės. Bet kodėl? Į ką daugiau kreipėsi Žalgirio vadovybė, kai atėjo sunkūs laikai? Atsakymas – į visuomenę. Tad ar visuomenė neturėtų žinoti apie tikrą esamą Žalgirio finansinę situaciją…?

Krepšinio pasaulis

Kodėl lietuviai nėra laimingi..?

lietuvisLietuviai vieni iš nelaimingiausių Europoje. Taip skelbia atliktos apklausos. Priežasčių kodėl taip yra ko gero nereikia niekam išradinėti. Akivaizdu, kad lietuviai visų pirma nėra patenkinti ekonomine situacija – mažais atlyginimais, pensijomis. Taip pat bendrame nusivylimo fone svarbus faktorius yra nepasitikėjimas valdžios institucijomis.

Po nepriklausomybės atgavimo didžioji dalis Lietuvos tautos buvo laimingi, jog pagaliau turės galimybę laisvai gyventi, tai yra, laisvai balsuoti, rinkti valdžią, geriau gyventi. Bet po šios euforijos labai greitai atėjo ir nusivylimas, nes naujai išrinktos ir net galima įvardinti „išalkusios“ valdžios tikslas buvo pirmiausia apsirūpinti savo gerove, o tik poto kitų jos rinkėjų gerove.

Regis ši „išalkusios valdžios“ epocha tęsiasi iki šių dienų. Kada tai baigsis? Kada lietuviai vėl pasijaus laimingi? Vienareikšmiškai – kai ateis sąžiningi, išmintingi, teisingi politikai į aukščiausias valstybės institucijas, kurie pirmiau rūpinsis tauta, o tik poto savimi. Ar taip kada nors bus? Nežinia. Pamatysime. Aš tuo tikiu.

Naujos partijos kūrimas

Kaskart artėjant naujiems politiniams rinkimams susikuria vis nauja partija, kuri tikisi pakilti į politikos viršūnę. Pakilimas neretai būna sėkmingas ypač kai žmonės būna stipriai nusivylę esama valdžia. Šį faktą patvirtino Tvarkos ir teisingumo partija, Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija.

Prie nusivylusių žmonių nuotaikų pridėjus gerai parengtą marketingo strategiją galima pasiekti išties nemažų politinių aukštumų. Tačiau ne visos partijos patvirtina šią teoriją. Fronto partija neperžengė 5 procentų barjero ir į dabartinį seimą nepapuolė. Kodėl? Ko gero todėl, kad radikalias idėjas išpažįstantys politiniai veikėjai ne visada iš pažiūros atrodo, jog galėtų protingai vadovauti visam valstybės aparatui. Tačiau karts nuo karto ir radikalams pavyksta įtikinti žmones už juos balsuoti. Tada jau ko gero būna maksimalus rinkėjų nusivylimas tradicinėmis partijomis.

Kiti nauji politiniai rinkimai kur dalyvauja partijos jau visai čia pat – Europos parlamento rinkimai, kurie vyks šių metų birželio 7 dieną. Ar kas nors spės iki šių rinkimų sukurti naują partiją? Sunku pasakyti. Teoriškai įmanoma, bet praktiškai jiems būtų sunku per tokį trumpą laiką užkariauti rinkėjų simpatijas.

Apie naujos partijos kūrimą esu ir aš pats svarstęs ne kartą, bet kaip visi suprantam svarstyti neužtenka, reikia veikti. Visgi kviečiu užsukti į forumą ir išsakyti savo mintis kokios partijos reikėtų Lietuvos visuomenei.

Ar įmanomas verslo kūrimas krizės akivaizdoje

pinigaiPo nepriklausomybės atgavimo 1990 metais buvo prasidėjusi privataus verslo kūrimo karštligė Lietuvoje. Regis ji tęsėsi iki pat 2008 metų pabaigos kada buvo pradėta masiškai kalbėti apie ekonominę krizę. Dabar jau yra prasidėjęs atvirkštinis procesas – įmonių bankrotai.

Ar bankrutuojant įmonėms kam nors kyla noras kurti verslą? Žinoma, kad Taip. Visuomet atsirada veržlių žmonių, kurie nori įgyvendinti savo idėjas ir tapti nepriklausomais nuo darbdavių, darbo biržų, gyvenimo nuo algos iki algos ir tt.

Kokį verslą kurti? Čia jau sunkesnis klausimas, verčiantis gerai pasukti galvą. Žmonės šiuo sunkmečiu stengiasi pirkti tai kas yra reikalinga. O kas yra reikalinga? – Maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, degalai. Žinoma reikmių yra kur kas daugiau nei išvardintos pagrindinės, beto turtingų žmonių leidžiančių sau paišlaidauti buvo, yra ir bus. Tad iš esmės visos sritys yra daugiau mažiau aktualios kaip ir ankščiau. Esminis dalykas kuriant verslą šiuo metu yra taupaus biudžeto subalansavimas. Kuo mažiau išlaidų, brangių įrenginių pirkimo, nes papraščiausiai jiems ir paskolų nelabai įmanoma gauti, o ir atsipirkimas greičiausiai bus pakankamai negreitai.

Ką veikia 300 000 Lietuvos bedarbių?

Kaip teigia Lietuvos darbo birža šiuo metu yra 10% procentų gyventojų, kurie neturi darbo. Vadinasi Lietuvoje yra apie 300 000 bedarbių. Ką jiems veikti? Iš kur gauti pinigų? Kaip išmaitinti šeimą? Daug klausimų – mažai atsakymų.

Emigruoti ir ieškoti laimės svetur? Kažin. Bedarbystė yra padidėjusi visoje Europoje bei Pasaulyje. Žinoma ne iki tokio lygio koks yra Lietuvoje, bet betkokiu atveju darbą užsienyje susirasti šiuo metu yra sudėtinga.

Vis dar neturime atsakymų ką veikti bedarbiams..? Žiniasklaidoje vis daugiau mirga marga nuo atliekamų nusikaltimų skaičiaus, bet regis valdžios vyrams dėl to nei šilta, nei šalta. Jie sau išsimoka prie atlyginimų milžiniškus priedus ir jie tos krizės niekaip nejaučia ir niekaip nesupranta ko čia žmonės seimo langus daužo…

Kokia yra pensija Lietuvoje..?

Ko gero ne visiems aktualu šiuo metu, bet manau visiems įdomu kiek gauna pensijos pensijinio amžiaus sulaukęs Lietuvos pilietis.

Bazinė pensija Lietuvoje šiuo metu yra 360 litų. Kaip su tokia pinigų suma išgyventi sunku pasakyti, bet yra senyvo amžiaus žmonių, kuriems tenka verstis su tokiu mėnesiniu biudžetu. Bazinę pensiją gauna tie žmonės, kurie yra išdirbę nuo 15 iki 30 metų, kitaip sakant turi nemažesnį kaip 15 metų stažą.

Tie Lietuvos gyventojai, kurie turi didesnį nei 30 metų stažą už papildomus kiekvienus metus skaičiuojant nuo 30 metų gauna po 10,80 litų. Beto skaičiuojasi tuomet ir papildomas koeficientas nuo uždarbio, kurie gavote darbo metais. Tad jei jūs uždirbote vidutinį atlyginimą ir turite didesnį nei 30 metų darbo stažą, pensijos pagal dabartinę mokesčių sistemą gautumėte apie 600-700 litų.

Ekonominės krizės pabaiga..?

Kada baigsis ekonominė krizė? – Tai pagrindinis šio laikotarpio klausimas, kuris kyla kiekvienas, ir kuris vis dar neturi atsakymo. Susidaro toks įspūdis, kad finansinė krizė nesibaigs niekada, nes vyriausybės priimami sprendimai tik dar labiau blogina situaciją ir dar labiau skandina Lietuvos ekonomiką.

Kaip gali atsigauti ekonomika, kai tūkstančiai žmonių netenka darbo, neturėdami darbo neįneša mokesčių į biudžetą, ūkio apimtys mažėja, pašalpų skaičius auga. Ar tikrai toki turi būti krizės sprendimo būdai? Nemanau, kad žlugdant žmonės galima išbristi iš susidariusios situacijos. Bet kaip esamai valdžiai tai paaiškinti, jeigu jie tik žiūri kaip padidinus mokesčius surinkti biudžetą. Tai visiškas trumparegiškumas, juk dėl tokių sprendimų atsiranda dar daugiau problemų tiek valstybės ūkyje, tiek visuomeniniame gyvenime.

Politikos lyderiai

Politikos lyderiai – kas tai..? Tai žmonių pasitikėjimo nusipelnę poltitikai. Kokiais politikais šiuo metu žmonės labiausiai pasitiki..?

Remiantis sausio pabaigoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktomis apklausomis žmonės labiausiai pasitiki Valdu Adamkumi ir Dalia Grybauskaite.

Gruodžio mėnesį trečias buvęs Arūnas Valinskas per vieną mėnesį nukrito iki antrojo dešimtuko. Kodėl..? Ko gero niekam aiškinti nereikia, užtenka pažiūrėti dienos naujienas ir politikos laidas. Nenustebčiau, kad vasario mėnesį jis jau būtų trečiajame dešimtuke.

Šiuo metu trečias yra Algirdas Brazauskas, kuris visą politinę situaciją stebi iš šono, bet žmonės jo politinius sugebėjimus vis dar vertina.

Ketvirtas – Andrius Kubilius. Nors ir priėmė nepopuliarius politinius sprendimus, bet savo pozicijų lyginant su gruodžio mėnesiu neprarado.

Penkta yra Vilija Blinkevičiūtė, šeštas Rolandas Paksas, septintas Julius Veselka, aštuntas Česlovas Juršėnas, devintas Viktoras Uspaskichas.

Prezidento rinkimai ir kandidatai

Lietuvos Prezidento rinkimai neabejotinai svarbiausias politinis įvykis šiais metais. Už ką balsuoti? Šio klausimo gali nebelikti jei nuspręstų kandidatuoti akivaizdus politinės visuomenės autoritetas – Dalia Grybauskaitė.

Griežta, bet teisinga, taip trumpai būtų galima apibūdinti jos valdymo politiką. Būtent tvarkos, teisiningumo, lygybės, skaidrumo ir yra ištroškę Lietuvos piliečiai. Tačiau tokių idėjų – lozungų jau yra turėjusios ir kitos partijos ir kiti kandidatai, kuo D. Grybauskaitė skiriasi nuo jų? Tuo, kad ji kalba ne lozungais, o įrodo Tai savo darbais.

Keletas faktų apie Dalią Grybauskaitę:

Baigė ekonomikos studijas Leningrade, apgynė mokslų daktarės laipsnį Maskvoje (1988 m.). 1991 m. Džordžtauno (Vašingtonas) universitete baigė specialius kursus vyriausybės nariams.

Dirbo LR finansų ministre, 2004 m. paskirta ES komisare. Šiuo metu vadovauja ES finansų ir biudžeto direktoratui Briuselyje.

2004 m., remiantis Europos šalių žurnalistų atlikta apklausa bei tyrimu, išrinkta geriausia tarp ES komisarų. Tarptautiniai prekybos rūmai „ICC Lietuva“ suteikė jai 2005 m. „Partnerystės lyderio“ vardą.

Daug daugiau klaustukų iškiltų jei ši politikė vistik nuspręstų nekandidatuoti į prezidento postą. Už ką tuomet balsuoti? Kas tie kiti kandidatai? Šie klausimai turbūt kyla kiekvienam, o atsakymų kolkas nėra.

Dokumentus norintieji tapti kandidatais gali pradėti teikti nuo vasario 26 dienos. Tą reikia suspėti padaryti iki kovo 13 dienos.

Kandidatai turės sumokėti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio užstatą (dabar – apie 11.599 Lt) ir beveik per tris savaites VRK pateikti 20.000 Lietuvos gyventojų parašų, kurie palaikytų jų dalyvavimą rinkimuose.

Eiliniai prezidento rinkimai numatyti gegužės 17-ąją dieną.

Seimo rinkimai ir partijos

Kaskart atėjus seimo rinkimams susimąstome už ką balsuoti, nes praėjusi valdžia būna blogesnė nei tikėjomės. Šitie rinkimai buvo ne išimtis. Nusivylėme praėjusia dėl to išrinkome naują, kurią taip pat jau nusivylėme. Kodėl? Dėl krizės? Ko gero ne. Visi stebime žinias ir suprantame susiklosčiusią situaciją pasaulyje, tačiau esmė ne pačioje krizėje, o tos krizės sprendimuose.

Bet vėl gi negi galime tikėti protingų sprendimų, kai valdančioje koalicijoje dalis „politikų“ buvę šoumenai, kurie matosi apie politiką supranta daug mažiau nei daugelis žmonių, kuriems politika tik pomėgis.

Oponentas greitai suskubtų pareikšti, jog tokius politikus išsirinkome patys, tad nėra ko dejuoti. Ir tai būtų tiesa, tačiau ar galime kaltinti save, kad eilinį kartą buvome nuvilti „tikrųjų politikų“ ir vėl pasimovėme ant grėblio išsirinkę populistus, kurie žadėjo mums geresnį gyvenimą..? Juk ir prieš krizę nebuvo ko per daug džiūgauti, o dabar daugeliui žmonių gyvenimas Lietuvoje darosi tragiškai sunkus.