Seniūnaitijų balsas – patariamasis, tačiau svarus sprendžiant bendruomenių reikalus

Daugelyje šalies savivaldybių palengva randasi seniūnaitijos ir seniūnaičiai – įgyvendinamos metų pradžioje įsigaliojusios Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis vietos bendruomenėms suteikiama daugiau juridinių galių ir erdvės veiklai. Gyvenamosios vietovės, administruojamos seniūnų, labai skiriasi tiek užimama teritorija, tiek gyventojų skaičiumi. Siekiant, kad kiekvienos jų gyventojų interesams būtų atstovaujama kaip įmanoma tolygiau, seniūnijas nutarta suskirstyti į smulkesnius teritorijos vienetus – seniūnaitijas.
Skaitykite toliau

Seni faktai tapo realybe – Dalia Grybauskaitė Lietuvos prezidentė

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus duomenis iš visų 2035 apylinkių D. Grybauskaitė surinko 68,17 proc., A. Butkevičius – 11,70 proc., partijos Tvarka ir teisingumas vicepirmininkas Valentinas Mazuronis – 6,09 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis – 4,69 proc., Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkė K. Prunskienė – 3,86 proc., Darbo partijos vicepirmininkė Loreta Graužinienė – 3,57 proc., atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas – 0,66 proc. balsų.

Prezidento įsitikinimu, aukštojo mokslo reforma – išskirtinės svarbos laimėjimas šalies gyvenime

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi bei švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite aptarė Mokslo ir studijų įstatymo, priimto balandžio 30 dieną Seime, naujoves.

Prezidentas pasveikino Ministerijos ir Seimo atstovus atlikus didelį darbą – parengtas ir Seime priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo Lietuvoje pradedama mokslo ir studijų pertvarka.
Skaitykite toliau

Vyriausybė pritarė patobulinto biudžeto projektui

Vyriausybė, atsižvelgusi į Seimo narių pasiūlymus, pritarė pakoreguoto 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui, kuriuo siekiama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, išlaikant valstybės finansinį stabilumą. Patobulintame biudžeto projekte siūloma padidinti asignavimus būtiniausioms reikmėms iš viso 84,4 mln. litų, tačiau bendras visų biudžetų (valstybės, savivaldybių, Sodros ir PSDF biudžetų) išlaidų mažinimas vis tiek sudarys apie 3 milijardus litų. Biudžeto išlaidos mažinamos daugiausia investicinių projektų, valstybės įstaigų ir institucijų išlaikymo išlaidų bei aukštų pareigūnų darbo užmokesčio mažinimo dėka.

Patobulintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojama, kad į valstybės biudžetą, įskaitant ES paramos lėšas, įplauks 22 879,9 mln. litų pajamų, t. y. 537,6 mln. litų daugiau nei buvo patikslintame biudžeto projekte, kuris buvo pateiktas Seimui balandžio pradžioje. Valstybės biudžeto pajamų padidėjimas suplanuotas dėl numatyto intensyvesnio ES lėšų įsisavinimo, t.y. ketinama papildomai panaudoti 540,6 mln. litų ES paramos lėšų.
Skaitykite toliau

Laikraščių karas: Respublika vs Lietuvos rytas

Respublikos leidinių grupei tapus Kauno Žalgirio krepšinio komandos rėmėjais prasidėjo akivaizdi straipsnių kova tarp šio dienraščio bei kito konkurentinio informacinio leidinio Lietuvos ryto.

Respublikos paskutinių kelių savaičių straipsniuose teigiama, jog dėl visų Žalgirio problemų, skolų ir tt., yra kaltas Lietuvos ryto dienraštis. Teigiama, jog Lietuvos rytas yra Žalgirio bei kitų Lietuvos krepšinio klubų priešas, nes kažkokiu būdu pastarasis dienraštis privilioja rėmėjus savo krepšinio komandai tuo nuskriausdamas kitus klubus.

Ar tai yra tiesa? Ar tiesiog siekis privilioti daugiau skaitytojų saviems leidiniams? Juk už Žalgirį serga ne tik Kauno miestas, bet ir didžioji dalis Lietuvos. Vadinasi krepšinio sirgalių emocijų dėka galima pasipelnyti. Kaip yra iš tikrųjų vargu ar kada nors sužinosime, tačiau kad vyksta laikraščių kova, tai akivaizdu. Kuo ji baigsis? Sunku pasakyti, bet ko gero ne krepšinio sirgalių naudai.
Skaitykite toliau

Atlikta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė. Analizėje aptarti numatomi valstybės finansuojamų studijų vietų pokyčiai, regioninis pasiskirstymas, mokamų studijų vietų metinių kainų kaitos tendencijos, naujos paskolų sistemos finansiniai padariniai paskolos gavėjui, priėmimo prognozė pagal studijų sritis ir universitetus bei studijų kokybės pokyčiai ir reformos sėkmės sąlygos.

Analizė patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.
Skaitykite toliau

Daugėja laisvų darbo vietų

Per pirmąją kovo savaitę Lietuvos darbo biržoje užregistruota beveik 300 daugiau naujų laisvų darbo vietų. Jų skaičius siekia 1131, o daugiau nei prieš savaitę buvo 847.

Kitaip sakant, dabar paklausiausi darbo rinkoje yra pardavimo ir verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai, draudimo agentai, buhalteriai, bendrojo ugdymo mokytojai, projektų vadovai ir pardavimo agentai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjo Alberto Šlekio teigimu, situacija gerėja, nes pradėtos įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis teikiama finansinė parama darbdaviams įdarbinant darbo netekusius asmenis.
Skaitykite toliau

Gydytojų korupcija Lietuvoje

Gydytojų korupcija Lietuvoje neabejotinai didelė problema. Pensininkas paskutinius sutaupytus pinigus atiduoda daktarui (kuris dažniausiai turi kelis namus ir automobilius) vien tam, kad neapmestinai atliktų operaciją, procedūrą ar kitą gydymo funkciją.

Dažniausiai pinigai daktarams, chirurgams duodami „savanoriškai“, tačiau kita vertus prisibijome, jog jei neduosime, tuomet gydytojas savo darbą atliks nekokybiškai. Ar tokia nuomonė klaidinga? Ko gero ne, nes užtenka pastebėti, kaip prižiūrimi pacientai, kurie duoda pinigų ir kurie ne.

Daktarų „šefavimas“ neoficialiomis pajamomis jau tapo tradicija, kuri akivaizdu, kad nėra teisėta ir morali, tačiau kaip šį nelegalų procesą išgyvendinti?

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Respublikos Prezidentė

dalia-grybauskaiteIki šių metų Lietuvos Prezidento rinkimų dar daugiau nei 2 mėnesiai, bet jau akivaizdu kas užims šias pareigas artimiausius penkerius metus. Didžiausias klaustukas ir buvo – ar D. Grybauskaitė kandidatuos, bet dabar jau viskas aišku. Nereikia būti orakulu, kad suprasti, jog Ji yra visuomenės lyderė šiuo metu ir didžioji dalis lietuvių balsuos būtent už ją. Ji bus pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris.

Ar ji turi konkurentų besivaržant dėl šio posto? Tikrai ne. Likę kandidatai  sulauks pavienių balsuotojų paramos, greičiausiai partiečių, giminių ir pažįstamų.

Tad belieka sulaukti gegužės 17 dienos ir galėsime drąsiai konstatuoti šį faktą.

Ar Žalgiriui pavyko išbristi iš „balos“?

zalgirisŽalgiris dar niekada nebuvo taip priartėjęs prie žlugimo kaip praėjusią savaitę. Žaidėjai netekę kantrybės atsisakė žaisti, o potencialūs rėmėjai neskubėjo ištiesti pagalbos ranką.

Kaip būtų galima vertinti Žalgirio komandos žaidėjų boikotą? Ko gero teigiamai, nes ramiai sėdint būtų nebuvęs toks didelis visos visuomenės sujudimas, kurio dėka pagaliau atsirado rėmėjai po tikrai ilgos pertraukos. Beto žaidėjų nerimas dėl algų tikrai buvo pagrįstas. Pavyzdžiui Jonas Mačiulis per šį sezoną Žalgirio klube turėtų uždirbti 800 000 eurų, jei būtų buvęs paskelbtas bankrotas Žalgirio klubui, jis ir jo kolegos galėjo likti tuščiom kišenėm.

Tačiau ar jau tikrai galime teigti, kad BC Žalgiris išlipo iš skolų „balos“, gal tiksliau netgi skolų „liūno“? Nes įvairūs šaltiniai skelbia, kad Žalgirio skolos gali siekti net iki 30 milijonų litų. Ar tai tiesa, ar tik išgalvoti oponentų gandai sunku pasakyti, nes Žalgirio administracija kažkodėl tai laiko paslaptyje nuo visuomenės. Bet kodėl? Į ką daugiau kreipėsi Žalgirio vadovybė, kai atėjo sunkūs laikai? Atsakymas – į visuomenę. Tad ar visuomenė neturėtų žinoti apie tikrą esamą Žalgirio finansinę situaciją…?

Krepšinio pasaulis