Atlikta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė. Analizėje aptarti numatomi valstybės finansuojamų studijų vietų pokyčiai, regioninis pasiskirstymas, mokamų studijų vietų metinių kainų kaitos tendencijos, naujos paskolų sistemos finansiniai padariniai paskolos gavėjui, priėmimo prognozė pagal studijų sritis ir universitetus bei studijų kokybės pokyčiai ir reformos sėkmės sąlygos.

Analizė patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.
Skaitykite toliau

Daugėja laisvų darbo vietų

Per pirmąją kovo savaitę Lietuvos darbo biržoje užregistruota beveik 300 daugiau naujų laisvų darbo vietų. Jų skaičius siekia 1131, o daugiau nei prieš savaitę buvo 847.

Kitaip sakant, dabar paklausiausi darbo rinkoje yra pardavimo ir verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai, draudimo agentai, buhalteriai, bendrojo ugdymo mokytojai, projektų vadovai ir pardavimo agentai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjo Alberto Šlekio teigimu, situacija gerėja, nes pradėtos įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis teikiama finansinė parama darbdaviams įdarbinant darbo netekusius asmenis.
Skaitykite toliau

Gydytojų korupcija Lietuvoje

Gydytojų korupcija Lietuvoje neabejotinai didelė problema. Pensininkas paskutinius sutaupytus pinigus atiduoda daktarui (kuris dažniausiai turi kelis namus ir automobilius) vien tam, kad neapmestinai atliktų operaciją, procedūrą ar kitą gydymo funkciją.

Dažniausiai pinigai daktarams, chirurgams duodami „savanoriškai“, tačiau kita vertus prisibijome, jog jei neduosime, tuomet gydytojas savo darbą atliks nekokybiškai. Ar tokia nuomonė klaidinga? Ko gero ne, nes užtenka pastebėti, kaip prižiūrimi pacientai, kurie duoda pinigų ir kurie ne.

Daktarų „šefavimas“ neoficialiomis pajamomis jau tapo tradicija, kuri akivaizdu, kad nėra teisėta ir morali, tačiau kaip šį nelegalų procesą išgyvendinti?

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Respublikos Prezidentė

dalia-grybauskaiteIki šių metų Lietuvos Prezidento rinkimų dar daugiau nei 2 mėnesiai, bet jau akivaizdu kas užims šias pareigas artimiausius penkerius metus. Didžiausias klaustukas ir buvo – ar D. Grybauskaitė kandidatuos, bet dabar jau viskas aišku. Nereikia būti orakulu, kad suprasti, jog Ji yra visuomenės lyderė šiuo metu ir didžioji dalis lietuvių balsuos būtent už ją. Ji bus pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris.

Ar ji turi konkurentų besivaržant dėl šio posto? Tikrai ne. Likę kandidatai  sulauks pavienių balsuotojų paramos, greičiausiai partiečių, giminių ir pažįstamų.

Tad belieka sulaukti gegužės 17 dienos ir galėsime drąsiai konstatuoti šį faktą.

Ar Žalgiriui pavyko išbristi iš „balos“?

zalgirisŽalgiris dar niekada nebuvo taip priartėjęs prie žlugimo kaip praėjusią savaitę. Žaidėjai netekę kantrybės atsisakė žaisti, o potencialūs rėmėjai neskubėjo ištiesti pagalbos ranką.

Kaip būtų galima vertinti Žalgirio komandos žaidėjų boikotą? Ko gero teigiamai, nes ramiai sėdint būtų nebuvęs toks didelis visos visuomenės sujudimas, kurio dėka pagaliau atsirado rėmėjai po tikrai ilgos pertraukos. Beto žaidėjų nerimas dėl algų tikrai buvo pagrįstas. Pavyzdžiui Jonas Mačiulis per šį sezoną Žalgirio klube turėtų uždirbti 800 000 eurų, jei būtų buvęs paskelbtas bankrotas Žalgirio klubui, jis ir jo kolegos galėjo likti tuščiom kišenėm.

Tačiau ar jau tikrai galime teigti, kad BC Žalgiris išlipo iš skolų „balos“, gal tiksliau netgi skolų „liūno“? Nes įvairūs šaltiniai skelbia, kad Žalgirio skolos gali siekti net iki 30 milijonų litų. Ar tai tiesa, ar tik išgalvoti oponentų gandai sunku pasakyti, nes Žalgirio administracija kažkodėl tai laiko paslaptyje nuo visuomenės. Bet kodėl? Į ką daugiau kreipėsi Žalgirio vadovybė, kai atėjo sunkūs laikai? Atsakymas – į visuomenę. Tad ar visuomenė neturėtų žinoti apie tikrą esamą Žalgirio finansinę situaciją…?

Krepšinio pasaulis

Kodėl lietuviai nėra laimingi..?

lietuvisLietuviai vieni iš nelaimingiausių Europoje. Taip skelbia atliktos apklausos. Priežasčių kodėl taip yra ko gero nereikia niekam išradinėti. Akivaizdu, kad lietuviai visų pirma nėra patenkinti ekonomine situacija – mažais atlyginimais, pensijomis. Taip pat bendrame nusivylimo fone svarbus faktorius yra nepasitikėjimas valdžios institucijomis.

Po nepriklausomybės atgavimo didžioji dalis Lietuvos tautos buvo laimingi, jog pagaliau turės galimybę laisvai gyventi, tai yra, laisvai balsuoti, rinkti valdžią, geriau gyventi. Bet po šios euforijos labai greitai atėjo ir nusivylimas, nes naujai išrinktos ir net galima įvardinti „išalkusios“ valdžios tikslas buvo pirmiausia apsirūpinti savo gerove, o tik poto kitų jos rinkėjų gerove.

Regis ši „išalkusios valdžios“ epocha tęsiasi iki šių dienų. Kada tai baigsis? Kada lietuviai vėl pasijaus laimingi? Vienareikšmiškai – kai ateis sąžiningi, išmintingi, teisingi politikai į aukščiausias valstybės institucijas, kurie pirmiau rūpinsis tauta, o tik poto savimi. Ar taip kada nors bus? Nežinia. Pamatysime. Aš tuo tikiu.

Ką veikia 300 000 Lietuvos bedarbių?

Kaip teigia Lietuvos darbo birža šiuo metu yra 10% procentų gyventojų, kurie neturi darbo. Vadinasi Lietuvoje yra apie 300 000 bedarbių. Ką jiems veikti? Iš kur gauti pinigų? Kaip išmaitinti šeimą? Daug klausimų – mažai atsakymų.

Emigruoti ir ieškoti laimės svetur? Kažin. Bedarbystė yra padidėjusi visoje Europoje bei Pasaulyje. Žinoma ne iki tokio lygio koks yra Lietuvoje, bet betkokiu atveju darbą užsienyje susirasti šiuo metu yra sudėtinga.

Vis dar neturime atsakymų ką veikti bedarbiams..? Žiniasklaidoje vis daugiau mirga marga nuo atliekamų nusikaltimų skaičiaus, bet regis valdžios vyrams dėl to nei šilta, nei šalta. Jie sau išsimoka prie atlyginimų milžiniškus priedus ir jie tos krizės niekaip nejaučia ir niekaip nesupranta ko čia žmonės seimo langus daužo…

Kokia yra pensija Lietuvoje..?

Ko gero ne visiems aktualu šiuo metu, bet manau visiems įdomu kiek gauna pensijos pensijinio amžiaus sulaukęs Lietuvos pilietis.

Bazinė pensija Lietuvoje šiuo metu yra 360 litų. Kaip su tokia pinigų suma išgyventi sunku pasakyti, bet yra senyvo amžiaus žmonių, kuriems tenka verstis su tokiu mėnesiniu biudžetu. Bazinę pensiją gauna tie žmonės, kurie yra išdirbę nuo 15 iki 30 metų, kitaip sakant turi nemažesnį kaip 15 metų stažą.

Tie Lietuvos gyventojai, kurie turi didesnį nei 30 metų stažą už papildomus kiekvienus metus skaičiuojant nuo 30 metų gauna po 10,80 litų. Beto skaičiuojasi tuomet ir papildomas koeficientas nuo uždarbio, kurie gavote darbo metais. Tad jei jūs uždirbote vidutinį atlyginimą ir turite didesnį nei 30 metų darbo stažą, pensijos pagal dabartinę mokesčių sistemą gautumėte apie 600-700 litų.

Ekonominės krizės pabaiga..?

Kada baigsis ekonominė krizė? – Tai pagrindinis šio laikotarpio klausimas, kuris kyla kiekvienas, ir kuris vis dar neturi atsakymo. Susidaro toks įspūdis, kad finansinė krizė nesibaigs niekada, nes vyriausybės priimami sprendimai tik dar labiau blogina situaciją ir dar labiau skandina Lietuvos ekonomiką.

Kaip gali atsigauti ekonomika, kai tūkstančiai žmonių netenka darbo, neturėdami darbo neįneša mokesčių į biudžetą, ūkio apimtys mažėja, pašalpų skaičius auga. Ar tikrai toki turi būti krizės sprendimo būdai? Nemanau, kad žlugdant žmonės galima išbristi iš susidariusios situacijos. Bet kaip esamai valdžiai tai paaiškinti, jeigu jie tik žiūri kaip padidinus mokesčius surinkti biudžetą. Tai visiškas trumparegiškumas, juk dėl tokių sprendimų atsiranda dar daugiau problemų tiek valstybės ūkyje, tiek visuomeniniame gyvenime.

Prezidento rinkimai ir kandidatai

Lietuvos Prezidento rinkimai neabejotinai svarbiausias politinis įvykis šiais metais. Už ką balsuoti? Šio klausimo gali nebelikti jei nuspręstų kandidatuoti akivaizdus politinės visuomenės autoritetas – Dalia Grybauskaitė.

Griežta, bet teisinga, taip trumpai būtų galima apibūdinti jos valdymo politiką. Būtent tvarkos, teisiningumo, lygybės, skaidrumo ir yra ištroškę Lietuvos piliečiai. Tačiau tokių idėjų – lozungų jau yra turėjusios ir kitos partijos ir kiti kandidatai, kuo D. Grybauskaitė skiriasi nuo jų? Tuo, kad ji kalba ne lozungais, o įrodo Tai savo darbais.

Keletas faktų apie Dalią Grybauskaitę:

Baigė ekonomikos studijas Leningrade, apgynė mokslų daktarės laipsnį Maskvoje (1988 m.). 1991 m. Džordžtauno (Vašingtonas) universitete baigė specialius kursus vyriausybės nariams.

Dirbo LR finansų ministre, 2004 m. paskirta ES komisare. Šiuo metu vadovauja ES finansų ir biudžeto direktoratui Briuselyje.

2004 m., remiantis Europos šalių žurnalistų atlikta apklausa bei tyrimu, išrinkta geriausia tarp ES komisarų. Tarptautiniai prekybos rūmai „ICC Lietuva“ suteikė jai 2005 m. „Partnerystės lyderio“ vardą.

Daug daugiau klaustukų iškiltų jei ši politikė vistik nuspręstų nekandidatuoti į prezidento postą. Už ką tuomet balsuoti? Kas tie kiti kandidatai? Šie klausimai turbūt kyla kiekvienam, o atsakymų kolkas nėra.

Dokumentus norintieji tapti kandidatais gali pradėti teikti nuo vasario 26 dienos. Tą reikia suspėti padaryti iki kovo 13 dienos.

Kandidatai turės sumokėti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio užstatą (dabar – apie 11.599 Lt) ir beveik per tris savaites VRK pateikti 20.000 Lietuvos gyventojų parašų, kurie palaikytų jų dalyvavimą rinkimuose.

Eiliniai prezidento rinkimai numatyti gegužės 17-ąją dieną.