Seimo narių privilegijos – nemokamas viešbutis, kanceliarinės išlaidos

Eilinio seimo nario atlyginimas 2016 metais siekė 2531,7 eurus. Plius seimo narys dar gauna 680 eurų kanceliarinėms išlaidoms, kurias dauguma išleidžia prabangių automobilių nuomai. Taip pat seimo nariai turi galimybę nemokamai gyventi seimo viešbutyje. Negana to, dar jiems ir už komunalinius mokesčius mokėti nereikia.

Labai įdomu, kaip susiformavo tokia privilegijų sistema. Suprasčiau, jeigu seimo nariai negautų atlyginimo arba jis būtų simbolinis, kaip pavyzdžiui eilinio tarybos nario savivaldybėje, tačiau seimo nario alga yra pakankamai solidi.

Mano nuomone, seimo narių kanceliarijos išlaidos mėnesiui turėtų siekti nedaugiau 80 eurų, o seimo nario viešbutis turėtų būti mokamas. Tuo labiau žinant, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje tesiekia 750 eurų (ant popieriaus), tai tokia seimo narių alga bei privilegijos atrodo ganėtinai nelogiškai.
Skaitykite toliau

Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga. Artimos nuostatos

Politika domiuosi nuo paauglystės, o oficialiai prie politinės sistemos prisijungiau po studijų baigimo – 2006 metais. Visgi, laikui bėgant pradedi skirti pelus nuo grūdų (pamatai, jog tam tikrų partijų lyderių veiksmai neatitinka viešai deklaruojamų nuostatų ir vertybių) ir supranti, kad tai ne ta politinė organizacija, kurioje nori aktyviai veikti, siekti jos sėkmės rinkimuose. Tokiais atvejais galima arba užsimerkti ir prisitaikyti, arba atsitraukti ir bėgti nuo politikos kuo toliau, arba iš naujo peržvelgti politinę sistemą bei ieškoti naujų visuomenės lyderių, kuriais būtų galima pasitikėti, kurių vertybės, nuostatos, siekiai būtų artimos. Šiai dienai, mano manymu, toks Lietuvos politikos lyderis yra Saulius Skvernelis, prie kurio politinės komandos norisi prisijungti ir siekti bendrų tikslų – skaidrios politikos kūrimo bei efektyvaus valstybės valdymo, didesnės ekonominės ir socialinės gerovės piliečiams.
Skaitykite toliau

eurai

Nuo 2017 metų didinamas NPD – nuo 200 iki 310 eurų

Valdantieji pagaliau padarė bent kažkokį apčiuopiamą ir naudingą sprendimą žmonėms. Nutarė, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos neapmokestinamasis pajamų dydis (NDP) bus didinamas iki 310 eurų. Šiuo metu NPD siekia 200 eurų ir paskutinį kartą buvo nežymiai padidintas 2016 sausio 1 dieną (nuo 166 iki 200 eurų).

Tai pakankamai svarbus įvykis mažas pajamas uždirbantiems žmonėms. Na aišku daugiau pajamų gaus visi dirbantys, nes bus nuskaityta mažiau mokesčių nuo atlyginimo. Šis politinis sprendimas turės teigiamos įtakos visai Lietuvos vidaus ekonomikai.

eurai

Minimali alga Lietuvoje 2016

Minimali alga Lietuvoje 2016 metų sausio 1 dieną buvo padidinta iki 350 eurų. Jei premjeras laikysis savo žodžio, tai nuo 2016 metų liepos 1 dienos minimali alga bus dar kartą pakelta – iki 380 eurų.

350 eurų ant popieriaus, kiek į rankas?

350 eurų – minimali alga ant popieriaus, o atskaičius mokesčius lieka 296 EUR (į rankas). Tiesa, jei minimalią algą gaunantis asmuo vienas augina du vaikus suma į rankas yra didesnė – 318,5 EUR. Tuo tarpu minimalus valandinis atlygis Lietuvoje šiuo metu yra 2,13 EUR.

Kokie minimalūs atlyginimai pas kaimynus?

Įdomu tai, kad didesnę ekonominę krizę išgyvenusioje Latvijoje minimalus atlyginimas yra didesnis nei Lietuvoje. 2016 sausio 1 dieną jis buvo 370 eurų ant popieriaus. Tuo tarpu Estijoje minimalus atlyginimas siekia 430 eurų, o Lenkijoje ir dar daugiau – 433,9.

Minimalios algos stipriose ES šalyse

Palyginimui pateikiu minimalių algų dydžius stipriausiose Europos sąjungos šalyse. Jungtinėje karalystėje – 1582 eurai, Belgijoje – 1501,82 eur, Vokietijoje – 1473 eur, Prancūzijoje – 1466,62 eur.

Kaip matome minimali alga Lietuvoje yra išties kukli. Net ir lyginant su mūsų kaimynėmis, kurios į ES įstojo tuo pačiu metu kaip ir mūsų šalis (2004 metais).

Kauno rajono tarybos sprendimas dėl mokesčių lengvatų taikymo naujiems verslo subjektams

Dalinuosi informacija. Galbūt pravers tiems, kurie planuoja kurti verslą Kaune.

Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Atleisti nuo žemės ir valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių trejus metus naujai įsteigtus Kauno rajone verslo subjektus, skaičiuojant nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kurie:
1.1. Pradėjo veiklą nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31;
1.2. Įdarbino ne mažiau kaip pusę darbuotojų, gyvenančių Kauno rajono savivaldybėje.
2. Atleisti trejus metus nuo žemės ir valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių registruotus ir veikiančius Kauno rajone verslo subjektus, kurie:
2.1. Išplėtė savo veiklą – pastatė naujus ar rekonstravo esamus pastatus, juose įrengdami reikalingą veiklai technologinę įrangą, ir į visa tai kartu investavo ne mažiau kaip 300 tūkst. Eur;
2.2. Įregistravo sukurtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre nuo
2016-01-01 iki 2018-12-31;
2.3. Įdarbino ne mažiau kaip pusę darbuotojų, gyvenančių Kauno rajono savivaldybėje.

Sprendimo aiškinamasis raštas:
Skaitykite toliau

Dalia Grybauskaitė kritikuoja socialinius darbuotojus. Ar tam yra pagrindo?

Dalios Grybauskaitės citatos apie socialinius darbuotojus iš jos metinės kalbos:

„socialiniai darbuotojai į problemas turi reaguoti anksčiau“

„socialiniai darbuotojai mėgina dabar pasislėpti už popierių ir ataskaitų“

„prevenciškai bet kurioje istorijoje turėjo veikti socialiniai darbuotojai“

„turėtų būti įtraukiami ir socialiniai darbuotojai, čia yra tam tikra atsakomybės sritis“

Nežinau kokia situacija yra šiuo metu, tačiau dar 2013 metais vidutiniškai vienas socialinis darbuotojas aptarnaudavo 32 socialinės rizikos šeimas. Nemaža dalis tokių šeimų būna TIKRAI LABAI probleminės, kuriose alkoholis kiekvieną dieną liejasi laisvai. Socialinis darbuotojas tikrai ne orakulas, kad galėtų žinoti, kurią dieną, kuriam iš jų alkoholis aptemdys sąmonę ir jis panaudos smurtą savo aplinkoje. Čia jau reikėtų tada kelių socialinių darbuotojų kiekvienai tokiai šeimai, kad budėtų kiaurą parą. Taip pat apmokyti savigynos ir apginkluoti, kad galėtų ir patys apsiginti.

Šitoje vietoje kritikos, kaltinimo strėlės turi eiti į valdžios viršūnę, ką ji padarė, kokią sistemą, sprendimų įrankius sukūrė per tiek metų po nepriklausomybės, kad situacija šioje srityje keistųsi į gerą. O ar situacija šioje srityje gerėja? – Nepanašu į tai. Tad būtent valdžia, seimas, Prezidentė ir turi prisiimti atsakomybę už tokią sukurtą socialinę politiką mūsų šalyje ir už tokius tragiškus įvykius mūsų provincijose.