Nors šiuo metu už Snoro nacionalizaciją atsakingos institucijos skelbia, jog bankas bus padalintas į gerąjį ir blogąjį, tačiau vargu ar dar koks nors pilietis Lietuvoje, galvos, jog Snoras gali būti “geras”, bent jau artimiausius metus.

Noni augale yra įvairių unikalių bioaktyviųjų medžiagų. Jos sąveikauja tarpusavyje ir stiprina tiek augalų, tiek gyvūnų organizmo sveikatą. Daugiausiai noni augale esančių bioaktyviųjų medžiagų yra iridoidai.

Iridoidai yra stiprios fitocheminės medžiagos, kurias augalai gamina kaip apsisaugojimo mechanizmą. Iridoidų randama daugelyje augalų, tačiau jie retai kada aptinkami vaisiuose. Šie dinamiški junginiai atlieka daug biologinių funkcijų. Jie yra prisitaikantys, o tai reiškia, kad jie gali prisitaikyti prie įvairių biosistemų poreikių. Moksliškai įrodyta, kad iridoidai neutralizuoja laisvuosius radikalus, padeda palaikyti normalų cholesterolio lygmenį, suteikia energijos, gerina širdies darbą, stiprina imuninę sistemą, palaiko DNR.

Informacija iš NoniTeam.lt puslapio.

Garsiam Lietuvos krepšininkui, Arvydui Saboniui, susidūrus su rimtom širdies problemom, žiniasklaidos priemonėse pradėta aktyviai diskutuoti sveikos gyvensenos temomis. Šis nutikimas daugelį priverti susimąstyti apie savo sveikatą, tačiau kyla klausimas ar ilgam…Kai kasdien mūsų šalyje daugeliui tenka galvoti, kaip sudurti galą su galu, tai rūpestis dėl savo sveikatos “nukeliauja” į antrą planą.

Išsilavinimo reikalavimas socialiniams darbuotojams buvo žinomas nuo 2006 m. Daugelis socialinių darbuotojų, suinteresuotų ir toliau dirbti socialinio darbuotojo darbą, studijavo universitetuose ir kolegijose savarankiškai savo lėšomis, tam taip pat buvo naudojamos ES lėšos – valstybės mastu buvo ir tebėra vykdomi socialinių darbuotojų perkvalifikavimo mokymai. Projekto dėka 510 socialinių darbuotojų nemokamai persikvalifikavo ir įgijo ar artimiausiu laiku įgis socialiniam darbui prilygintą išsilavinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, reikalavimas turėti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą taikytinas 3196 socialiniams darbuotojams. 2011 m. birželio mėn. didžioji dauguma socialinių darbuotojų (2697 arba apie 84 proc.) turėjo, siekė įgyti reikiamą išsilavinimą ar buvo priešpensinio amžiaus. Iš reikiamo išsilavinimo neturinčių ir į įstatyme numatytas išimtis nepatenkančių 499 žmonių (apie 16 proc.) 142 yra atleidžiami, o likusiems (357-iems) pasiūlytos kitos (seniūnijos specialisto, socialinių išmokų specialisto, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialisto, socialinio darbuotojo padėjėjo ar kt.) pareigos.

„Tikime, kad socialinės srities įstaigų vadovai skirs dėmesio konkrečiam jo vadovaujamos įstaigos darbuotojui. Darbdavys, kuris vertina savo darbuotojo patirtį, sugebės rasti alternatyvių sprendimų, kurie leis išsaugoti šį darbuotoją kolektyve, ieškos ir sudarys galimybes socialiniams darbuotojams įgyti reikiamą išsilavinimą ar, išgrynindami socialinio darbo veiklą, siūlys šiems darbuotojams kitas, jų veiklą atitinkančias, pareigas“, – pridūrė ministras D. Jankauskas.

Socialiniai darbuotojai dažnai klaidingai tapatinami su žemos kvalifikacijos lankomosios priežiūros darbuotojais (socialinio darbuotojo padėjėjais), dirbančiais pagal socialinio darbuotojo nurodymus ir teikiančiais pagalbą asmens namuose. Išsilavinimo reikalavimas bus taikoma tik socialiniams darbuotojams.

Šiuo metu socialinius darbuotojus Lietuvoje rengia keliolika mokymo įstaigų, kasmet parengiama apie 900 specialistų.

Daugiau apie tai galite paskaityti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame spaudos pranešime:

Remiantis nuo liepos 1-osios įsigaliosiančiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu, vaiko priežiūros atostogų išeinantys tėvai turės apsispręsti dėl motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo trukmės. Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa. Jei vaiką auginantis tėtis ar mama apsispręs minėtąją pašalpą gauti iki vaikui sueis dveji metai, tokiu atveju pirmaisiais vaiko gyvenimo metais bus mokama 70 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa, o antraisiais vaiko gyvenimo metais – 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa. Pasirinkus pastarąją pašalpos gavimo trukmę, antraisiais vaiko auginimo metais tėtis ar mama jau galės pradėti dirbti bei gauti draudžiamųjų pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama pašalpa nemažės.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis mažės tais atvejais, jei šią pašalpą gaunantis asmuo dirbs ir gaus draudžiamųjų pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Tokiais atvejais žmogui bus mokamas pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas.

Pavyzdys. Moteris pasirinko pašalpą gauti vienerius metus. Jai paskirta 100 proc. jos kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa siekianti 3000 Lt per mėnesį. Tačiau moteris nusprendžia dirbti ir gauna 800 Lt per mėnesį dydžio darbo užmokestį. Tokiu atveju šiai mamai bus priskaičiuotas 2200 Lt per mėnesį dydžio pašalpos skirtumas.

Jeigu ši moteris pasirinktų vaiko priežiūros atostogose būti dvejus metus, tuomet pirmaisiais vaiko auginimo metais jai bus paskirta 2100 Lt, o antraisiais – 1200 Lt per mėnesį pašalpa. Jei moteris dirbs ir gaus 800 Lt per mėnesį atlyginimą, pirmaisiais metais jai bus mokama 1300 Lt, o antraisiais metais – 1200 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Kaip matyti iš pavyzdžio, antraisiais metais gaunamas darbo užmokestis pašalpos dydžiui įtakos neturi.

Dėl pašalpos mokėjimo trukmės tėveliai turi apsispręsti iš anksto ir savo pasirinkimą nurodyti prašyme skirti pašalpą. Pasirinkus pašalpos mokėjimo variantą, vėliau jo keisti nebus galima.

Naujoji tvarka gerą žinią neša tiems tėveliams, kurie neteko darbo. Nuo liepos 1-osios atleisti iš darbo, tačiau turintys reikiamą stažą žmonės galės pretenduoti tiek į motinystės, tiek į motinystės (tėvystės) pašalpas, nepriklausomai nuo to, kokia yra darbo sutarties nutraukimo priežastis. Tokią teisę turės ir tie, kurie buvo atleisti iš darbo, tačiau augindami vaiką iki 3 metų susilaukė dar vieno.

Pavyzdys. Moteris nuo 2009 m. kovo 1 d. dirbo pagal darbo sutartį. Jos prašymu 2011 m. liepos 31 d. atleista iš darbo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 17 d. šiai moteriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Moteris turi teisę gauti motinystės pašalpą už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Taip pat ji turės teisę gauti ir motinystės (tėvystės) pašalpą.

Vienas esminių pasikeitimų laukia tų tėvų, kurie susilauks daugiau nei vieno vaiko ir dėl šios ar kitų priežasčių pretenduos į kelias motinystės ir/ar motinystės (tėvystės) pašalpas. Nuo liepos 1-osios įsigalioja įstatymo nuostata, kuri sako, jog bendra tokių pašalpų suma negali viršyti 100 proc. gavėjui palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Taigi, jei motinystės (tėvystės) pašalpą gaunanti moteris susilaukia dar vieno vaiko ir gali pretenduoti į dar vieną pašalpą, tokiu atveju jai bus mokamos abi pašalpos, tačiau bendra jų suma negalės būti didesnė nei 100 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Pavyzdys. Moteriai už 2009 m. spalio 15 d. gimusį vaiką iki 2011 m. spalio 15 d. mokama 75 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, apskaičiuota taikant 120 Lt vienos dienos kompensuojamojo uždarbio dydį. Nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d. jai suteikiamos naujos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir motinystės pašalpa apskaičiuojama taikant 95 Lt dydžio kompensuojamojo uždarbio dydį. Kadangi bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjui palankesnio kompensuojamojo užmokesčio, nustatoma maksimali mėnesio pašalpų suma šiuo atveju yra 2532 Lt. Lentelėje matyti, kiek tokiu atveju apribojama motinos gaunama bendra pašalpų suma:

Jei moteris pagimdo dvynukus ir išeina priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pavyzdys. Gimus dvynukams, moteriai suteiktos vaikų priežiūros atostogos. Prašyme ji nurodė, kad motinystės (tėvystės) pašalpą pageidauja gauti iki vaikams sukaks 2 metai. Jai skiriama 70 proc. ir 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpa, kuri didinama iš vaikų skaičiaus. Taigi pirmaisiais metais jai priklausytų 3597,97 Lt mėnesinė pašalpa, antraisiais – 2055,98 Lt. Tačiau motinystės (tėvystės) pašalpa negali būti didesnė nei 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, o šiuo atveju jis yra 2569,98 Lt. Taigi iki vaikams sueis vieneri metai šiai mamai bus mokama 2569,98 Lt dydžio pašalpa, o antraisiais jų gyvenimo metais – 2055,98 Lt.

Būsimiems dvynukų ar trynukų tėveliams reiktų nepamiršti ir to, kad gimus daugiau nei vienam vaikui, jų priežiūros atostogų gali išeiti abu tėvai. Tokiu atveju motinystės (tėvystės) pašalpą gaus tiek mama, tiek tėtis.

Jei asmuo jau turėjo motinystės (tėvystės) pašalpą ar kelias skirtas pagal tvarką galiojusią iki 2011 m. birželio 30 d. ir bendra jų suma viršija 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, gimus dar vienam vaikui nauja motinystės (tėvystės) pašalpa po liepos 1-osios būtų mokama tik po to, kai paskirtų pašalpų bendra suma nebeviršys 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio.

Pavyzdys. Asmeniui, kuriam iki 2012 m. gegužės 15 d. suteiktos vaikų priežiūros atostogos, paskirta dvigubo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa už gimusius dvynukus, iki vaikams sueis vieneri metai mokama 4579,20 Lt pašalpa, iki vaikams sueis dveji metai – 3816,00 Lt. Šiais metais tokiam asmeniui gimsta dar vienas vaikas, kartu įgyjama teisė gauti dar vieną motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau įvertinus tai, kad iki 2012 m. gegužės 15 d. jam mokamų pašalpų suma yra didesnė kaip 100 proc. jo kompensuojamojo uždarbio, nauja paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama tik nuo 2012 m. gegužės 16 d.

Naujos įstatymo nuostatos galios tik nuo š.m. liepos 1 d. skiriamoms pašalpoms. Taigi motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skirtos iki birželio 30 d. nebus perskaičiuojamos.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad aukščiau pateikti paaiškinimai dėl pašalpų skyrimo nuo liepos 1-osios parengti remiantis Vyriausybės nutarimo „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ projektu. Vyriausybei patvirtinus nuostatų pakeitimus galimi pokyčiai.

Žemiau pateikiame lentelę, kurioje matyti, kokio dydžio bus mėnesinė motinystės (tėvystės) pašalpa pasirinkus skirtingą jos gavimo terminą, nedirbant ar dirbant ir gaunant papildomų draudžiamųjų pajamų.

Mėnesinės motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, prieš mokesčius

Pastabos.

Kas mėnesį išmokant motinystės (tėvystės) pašalpas išskaitomas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos įstatymų nustatyta tvarka.

* – Statistikos departamento paskelbtas bruto darbo užmokestis 2011 m. I ketv.

(1) Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, trečdalį dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė): 1170 Lt : 3 : 21,1 d.d. = 18,48 Lt, minimali motinystės (tėvystės) pašalpa – 390 Lt.

(2) Asmens 1 dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas. Skaičiuojant taikyta 255 darbo dienos.

(3) Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 4 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė): 1170 Lt x 4 : 21,1 d.d. = 221,80 Lt.

(4) Mėnesio pašalpos suma apskaičiuojama 100 proc. asmens 1 dienos KU dauginant iš teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinio darbo dienų per mėn. skaičiaus (1d. KU x 100 % x 21,1 d.d.).

(5) Už pirmus metus mėnesio pašalpos suma apskaičiuojama 70 proc. asmens 1 dienos KU dauginant iš teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinio darbo dienų per mėn. skaičiaus (1d. KU x 70 % x 21,1 d.d.), už antrus metus – 40 proc. asmens 1 dienos KU dauginant iš teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinio darbo dienų per mėn. skaičiaus (1d. KU x 40 % x 21,1 d.d.).

(6) Pašalpa mokama nevertinant asmens gaunamų draudžiamųjų pajamų.