Vladas Garastas apie sveikatos stiprinimą

vladas garastasLegendinis krepšinio treneris Vladas Garastas papasakojo kaip dabar (84 metai) stiprina savo sveikatą.

„Stresas, baimė, nerimas ir pavydas labai kenkia sveikatai. Bėgti jau negaliu, nes pakeisti kelių sąnariai. Jaunystėje patyriau daug traumų. Krepšinį žaisdavome ant kieto pagrindo – linoleumo ar medinių grindų.

Po 2–3 kartus per savaitę plaukioju Lietuvos sporto universiteto baseine. Kasdien stengiuosi po 40 minučių pasivaikščioti. Jaučiuosi neblogai. Tik vaikščiodamas ar plaukiodamas baseine savo amžiaus žmonių jau nebesutinku. Kur jie visi yra – nežinau. Tik bėda, nėra kur vaikščioti. Gyvenu Dujotekio gatvėje, aplink mašinos ūžia. Gal reikėtų rytais dar ir pratimų padaryti, bet truputį apsileidau. Su amžiumi pradedu tingėti. Žinau, kaip svarbu judėti. Kaip sako specialistai, reikia, kad kasdien bent po 30 minučių širdis plaktų 120 tvinksnių per minutę. Tada nebus jokių infarktų. Ir galva turi dirbti. Reikia domėtis, bendrauti ir skaityti. Jokiu būdu nesėdėti, nors sėdėti – labai patogu“, – patapšnojo per sofą V. Garastas. Skaitykite toliau

Straipsnis apie tai, kaip senovėje lietuviai švęsdavo Kūčias, ką valgydavo

Facebooke radau gan įdomią nuomonę apie Kūčių šventimą, valgius. Dalinuosi 🙂

1. Dėl ko dažniausiai keisdavosi šventinio stalo patiekalai? Ar tai produktų deficitas, naujos patiekalų mados iš kitų šalių, vaikų ar jaunimo užgaidos. O gal buvo kitų priežasčių?
2. Kaip Lietuviškas Kūčių ar Kalėdų stalas keitėsi istoriškai? Kokie didžiausi ar įspūdingiausi pasikeitimai įvyko?
3. Kokie buvo ryškiausi Kūčių ir Kalėdų šventinių patiekalų pokyčiai per paskutinius 20 metų?

Atsakau į visus tris klausimus vienu ypu:
Skaitykite toliau

Žaliavalgystė. Dienos meniu

Keletą pastarųjų metų gan aktyviai domiuosi sveikos mitybos principais. Teko skaityti labai daug straipsnių, lankytis seminaruose ir galiu jau padaryti išvadą, jog mano manymu, sveikiausias mitybos būdas yra žaliavalgystė (gyvas, augalinis maistas – šviežios ir raugintos daržovės, daiginti grūdai, sėklos ir kruopos, uogos, vaisiai). Taip pat itin svarbus momentas yra maisto derinimas ir laiko intervalai (+-) tarp tam tikrų valgių, vandens, skysčių vartojimo.

Taigi teoriškai žinau pakankamai nemažai, tačiau visą tai perkelti į praktiką yra ne taip ir paprasta. Na bent jau man. Kadangi 33 metus buvau visavalgis, o mano aplinkoje irgi praktiškai visi tokie, todėl kol kas nepavyksta visiškai persilaužti šioje srityje. Žinoma, toks pasiteisinimas yra ganėtinai vaikiškas. Paprasčiau kalbant tai tiesiog valios trūkumas. Į maistą vis dar per daug žiūriu per tą prizmę, jog tai yra malonumas, emocijų tenkinimas bei pasiteisinimas „jog visi taip valgo“. Visgi, esu jau pakankamai sąmoningumas ir suvokiu, kad tokia mityba, kokia buvo iki tol ankščiau ar vėliau prie gero neprives. Todėl, kad ir po mažais žingsneliais, tačiau stengiuosi judėti į priekį, tobulėti, sveikiau gyventi ir maitintis. Taip pat nuolat ieškau ir bendraminčių, kurie yra panašioje situacijoje, kaip ir aš. Kolektyviai juk tokius rebusus išspręsti yra lengviau 🙂

Taigi, pradžioje norėčiau ganėtinai glaustai supažindinti su mitybos principais, kurių stengiuosi laikytis bei pateikti pavyzdžių, kaip atrodo žaliavalgystės meniu (pavyzdžiai ne mano, tačiau tikiuosi autorė nesupyks, kad pasidalinsiu jos informacija. Juk tikslas tas pats. Tobulėti patiems ir padėti to siekti kitiems 🙂 ).
Skaitykite toliau

Šiais metais ir aš sudalyvavau Ruonių šventėje Palangoje!

Praėjusiais metais išvydęs ruonių maudynes Palangoje, nusprendžiau kitais metais ir aš tapti šios sveikuolių šventės dalyviu. Kaip planavau, taip ir įvykdžiau. 2016 vasario 13 sudalyvavau maudynėse šalia Palangos tilto ir pasikroviau puikių emocijų! Labai šaunūs ir pozityvūs žmonės! Neabejotinai ir kitais metais prisijungsiu prie šios sveikuolių sąjungos iniciatyvos 🙂

P.S. tą pačią dieną vyksta ir „Palangos stinta“ šventė, todėl paplūdimyje buvo itin gausus žiūrovų būrys, kas taip pat suteikia „jėgos“ maudynėms 🙂

palangos ruoniai

palangos ruoniai

ruoniai-2016

ruoniai-palanga-2016

ruoniai-2016-palanga

kepenis-ruoniai-2016

Kas teigiamai veikia sveikatą, o kas žudo? Tyrimo rezultatai

Psichiatrijos profesoriaus Roberto Waldingerio teigimu, socialiniai ryšiai teigiamai veikia sveikatą, o vienatvė savo ruožtu žudo. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau socialinių ryšių – tai gali būti šeimos nariai, draugai ar bendruomenė – turintys asmenys yra laimingesni, fiziškai sveikesni ir gyvena ilgiau. Labiau nei norėtų nuo kitų izoliuoti asmenys susiduria su sveikatos sutrikimais, o jų smegenų veikla ima prastėti anksčiau nei tų, kurie aktyviau dalyvauja socialiniame gyvenime.

„Aiškiausia žinutė, kurią gauname iš šio 75 metų trukmės tyrimo yra ta, kad geri santykiai padeda būti laimingiems ir sveikiems“, – patikino jis.
Skaitykite toliau

Kada rinktis elektromobilį taps patrauklu.. ir Lietuvoje

tesla model s

Šį savo rašinėlį pradedu nuo svarbiausių argumentų, kodėl svarbu naftos produktais varomą automobilį keisti į elektromobilį. Elektromobilis į aplinką išmeta net 14 kg mažiau CO2 dujų 100-ui kilometrų nei iškastinį kurą naudojantis automobilis.

Atlikti tyrimai rodo, kad pvz Vilniuje automobiliai išmeta 88 proc. visų į atmosferą patenkančių teršalų. Tokiu būdu per metus šiame mieste į aplinka patenka 107,9 tonų teršalų, kurių 77% – anglies monoksidas. 11% kitos toksinės ir žalingos medžiagos, kurios didina kvėpavimo takų pažeidimus ir kitus susirgimus.

Svarbus ir energetinis aspektas. Elektromobiliai 60 proc. energijos perduoda į ratus, o įprasti automobiliai perduoda vos 20 proc. ir daugiau energijos iššvaisto šilumai. Taip pat būtina priminti, jog reikiamą elektros energiją asmeniniam transportui galima gauti saulės ir vėjo jėgainių pagalba.
Skaitykite toliau

Naujuosius metus pradėjau maudynėmis Nemune su Kauno sveikuoliais

Naujuosius 2016 metus pradėjau maudynėmis Nemune su Kauno sveikuoliais. Iš pradžių tai atrodė, kaip iššūkis, tačiau po geros mankštos ir bėgimo, ar šokti į šaltą vandenį nebuvo jokių abejonių ir vidinių stabdžių.

Taip pat reikėtų paminėti, jog būtent sausio 1 dieną viso pasaulio sveikuoliai solidariai šoka į ledinį vandenį ir tokiu būdu pamini pasaulinę ruonių dieną. Žinoma, daugelis jų tą daro reguliariai ir yra tam pasiruošę tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Dar praėjusiais metais per televiziją užfiksavęs šią sveikuolių iniciatyvą, nusprendžiau ir aš prisijungti prie jų būrio. Kaip planavau, taip ir padariau. Nesąmoningai tam ruošiausi visus metus. Tiesiog noras grūdintis jau gan seniai buvo mintyse.

Mano manymu, žmogus turi sugebėti išeiti iš savo komforto zonos ir ruošti savo kūną įvairioms gyvenimo sąlygomis, nes nežinome, kada reikės susidurti su ekstremaliomis situacijomis. O norint išlikti, reikia būti tam pasiruošus. Būti stipriu tiek fiziškai, tiek dvasiškai psichologiškai. Na ir aišku, užgrūdintas kūnas yra atsparesnis ligoms, peršalimams, aplinkos permainoms.

ruoniai sveikuoliai

ruoniai sveikuoliai

ruoniai sveikuoliai

maudynes ziema

Evaldo Šemioto nuotraukos. „Kauno diena“

Individualiai grūdinausi iki rudens pabaigos

grudinimasis

Grikiai. Sveika ir maistinga, bet

ekologiski grikiai

Grikiai – vienas iš maistingiausių ir vertingiausių produktų, ką galime užsiauginti Lietuvoje. Daugelis sportininkų mėgsta ir gan dažnai vartoja grikius, nes juose yra daug vertingų baltymų, angliavandenių.

Tai kur gi tas BET? Grikiai, kuriuos perkame prekybos tinkluose yra skrudinti (negyvi). Todėl jie negali sudygti. Kodėl grikius reikia daiginti? Pacituoju informaciją, kurią tikrai ne pats sugalvojau.
Skaitykite toliau