Akivaizdu, kad ir šiais metais žmonės iš Lietuvos masiškai važiuos ieškoti laimės svetur. Nors į Vokietiją dirbti lietuviai važiuodavo ir ankščiau, tačiau dabar, kai uždegta žalia spalva išvykstančių skaičius iš Lietuvos į šią šalį padidės.

Lietuvos forumas – www.laisvydas.lt/forumas kviečia visus Lietuvos piliečius apsilankyti ir išsakyti savo nuomonę apie esamą situaciją Lietuvoje, apie įstatymų pakeitimus ir tobulinimus, apie ekonominės krizės sprendimo būdus.

Būkime aktyvus, būkime matomi, reikškime savo nuomonę, ieškokime bendrų sprendimų Lietuvos forume.

Jei jūsų informacija tiksli ir išsami ji bus publikuojama sakiai.info tinklapyje. Jei norite tiesiog išsakyti savo nuomonę, galite tai daryti ir Sakiai.info forume.

Prezidentas pasveikino Ministerijos ir Seimo atstovus atlikus didelį darbą – parengtas ir Seime priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo Lietuvoje pradedama mokslo ir studijų pertvarka.

Valstybės vadovas tai laiko išskirtinės svarbos dalyku, nes jau nuo pat savo kadencijos pradžios ragino iš esmės reformuoti aukštojo mokslo sistemą, kad šalies mokslas išsivaduotų iš akademinės biurokratijos, nejaustų nuolatinio finansavimo stygiaus, kad studijos ir mokslas pakiltų į kokybiškai naują lygmenį.

Valstybės vadovas pastebėjo, kad iki šiol nė viena politinė partija nesiryžo imtis atsakomybės už esmines permainas. Prezidentas pabrėžė, kad aukštojo mokslo sėkmė priklausys nuo akademinės bendruomenės pastangų ir palaikymo. Todėl, šalies vadovo nuomone, šios pertvarkos procese reikia nedelsiant šalinti pastebėtus trūkumus ar nukrypimus nuo reformos tikslų.

Prezidentas domėjosi, kokie bus pirmieji pertvarkos žingsniai, ko ketinama imtis, kad būtų pasiektas platus visuomenės ir akademinės bendruomenės pritarimas aukštojo mokslo reformai.

Analizė patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.

Regioninė prognozė nerodo esminio vietų persiskirstymo tarp dviejų stambiausių studijų traukos centrų Kauno ir Vilniaus. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai turi potencialą išlaikyti pozicijas, jei modernizuos veiklą bei kooperuosis su kitais universitetais, regiono viešojo ir privataus sektorių atstovais.

Analizė patvirtina, kad ligšiolinė finansavimo sistema neteisinga ir neveiksminga, nes dalis geriausiai besimokančiųjų negaudavo valstybės finansavimo, o jį gavo santykinai blogiau besimokantys. Po reformos įvesti finansavimo sistemos pokyčiai užtikrins, kad finansuojami pažangiausi studentai, nepriklausomai nuo to, kuriame universitete jie pasirenka studijuoti.

Numatomi reformos padariniai trumpuoju laikotarpiu: augs gabiausių studentų galimybės gauti valstybės finansavimą; valstybės finansuojami studentai teiks prioritetą daliai Vilniaus ir Kauno universitetų; atskirose studijų programose bus labiau konsoliduotos pažangių ir motyvuotų studentų grupės, o tai teigiamai veiks studijų kokybę; valstybės pinigai bus investuoti į sritis ir institucijas su geriausiu rezultatu.

Prognozuojami reformos padariniai vidutiniu laikotarpiu: sumažės nekokybiškų ir nepopuliarių studijų programų; augs likusių studijų programų kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams; aukštosios mokyklos bus paskatintos specializuotis, vykdyti vidines permainas, kelti kokybę, ieškoti struktūrinio optimizavimo galimybių; aukštosios mokyklos, kurias pasieks santykinai didesnis finansavimas, daugiau investuos į studijų kokybę: pvz., samdys geriausius dėstytojus, diegs modernius mokslo ir studijų valdymo metodus ir kt.