Meilė. Kaip aš suprantu šį žodį

Meilė tai visų pirma toks gražus žodis 🙂 kuris dažniausiai simbolizuoja dviejų jausmų apibūdinimą – romantinė meilė ir besąlygiška meilė.

Šios dvi meilės viena kitai neprieštarauja, tačiau nebūtinai „eina”’kartu.

Dėl romantinės meilės turbūt viskas aišku. Žmonės susižavi vienas kito kūnais, mintimis, poelgiais ir tt. Jos trukmė priklauso nuo įvairių faktorių. Pvz su laiku tas žmogus nebeatrodo toks žavingas, sugyvenamas koks buvo pradžioje; išpuolė žavingesnis ar gyvenimo pabaiga išskyrė.

Tuo tarpu besąlygiška meilė jau pati sąvoka rodo, kad jai nėra jokių sąlygų, jokių jeigu. Tai tokio lygio atsidavimas, kai kito (kitų) gerovė tampa svarbesnė negu mano asmeninė. Tai tokia meilė, kai daroma gera nesiekiant, nelaukiant kokio nors atlygio už tai. Tai jau aukštasis sąmoningumo pilotažas ir belieka pasidžiaugti, kad tokių žmonių yra ir kad kiekvienas gali tokiu tapti, jei tik sugebės „numarinti” savo ego ir sieks gyventi maksimalioje savęs realizacijoje 😉

Vydūnas apie meilę

„Kalbėdami apie meilę, žmonės turi omeny įsigeidimą. Meilės jie beveik visai nepažįsta. Ji tėra tik retas svečias pasaulyj. Įsigeidimo visur matyti. Kurs į bet ką įsigeidęs yra, nori tą sau turėti, nori ir iš jo sau naudos, smagumo, pasimėgimo. Pats jausdamas savyj trūkumą, žmogus tiki, kad kitasai tąjį pripildys.
Kurie vienas antrą tikrai myli, nieko iš vienas antro nenori ir nelaukia. Vien tesirūpina tuo, kaip jam arba jai meilę pareiškus. Meilė nieko sau nereikalauja, o tik dalina, ką ji turi. Ir vienas kitą mylėti tik tereiškia, kad jam lengviau yra tam meilę teikti. Tas, kurs tikrai myli, myli vistiek, kaip mylimasis ar mylimoji į tai atsiliepia. Bet yra toks gyvenimo dėsnis, kad tikroji meilė visumet ir sužadina kitame tokią jau meilę.“
– Vydūnas, 1928m.

Citata iš “Menas mylėti”, A. Ilgevičienė, 2011

„Tas, kuris atsiliepia į savo antrosios, kažkada prarastosios dalies šauksmą, atsiveria naujoms sąmonės platumoms. Tos platumos skverbiasi į juos abu, užpildo ir sustiprina tam, dėl ko šis susitikimas įvyko. Įsitvirtinęs Tikrumas atveria Meilės erdves, dovanojančias Išmintį ir Tiesos Žinojimą.

Dvi atsivėrusios širdys susilieja ir tampa kosmine širdimi, kurioje gyvena visas kosmosas su visais pasauliais. Tokiomis didelėmis tapusios jos sprogtų, jeigu nesidalytų tuo, kas yra jose, su kitais. Tas, kuris žino, kas yra Meilė, tampa ja, todėl bet kas, atsidūręs šalia jo, užsikrečia ja pats, todėl neša toliau… Kosmine meile tapusius veda Didžioji Šviesa. Veda, kad šie perduotų jos spinduliavimą tiems, kurie dar negali jos jausti, pažinti ir žinoti.

Tas, kuris žino, kas yra meilė, yra ramus ir harmoningas, nes girdi savo sielą. Toks yra pilnatvėje, todėl nieko iš nieko nereikalauja. Jis nėra pavaldus nuotaikų kaitai. Jo meilė nuo nuotaikų nepriklauso, nes meilė negali priklausyti nuo nuotaikų. Jis moka duoti ir daro tai su džiaugsmu, žinodamas, kaip, kada ir kam tai daryti.“