Naršant po TV kanalus teko atsitiktinai pataikyti ant visai įdomaus jaunimui skirto filmo apie patyčias ir priekabiavimą internete, mokykloje. Viso filmo žiūrėti neplanavau vis tik istorija įtraukė ir nepaliko abejingo. Juolab pabaigoje paaiškėjo, kad juosta susukta pagal tikrą istoriją.

Šis filmas palietė pakankamai opią ir dažną socialinę problemą – vaikų, paauglių tarpusavio įžeidinėjimus, patyčias, žeminimą tiek internetiniuose socialiniuose tinkluose, tiek ir ugdymo įstaigose. Su šia problema, ko gero, yra tekę susidurti visiems. Vieni buvo skriaudžiami, kiti skriaudėjai, dar kiti aktyvūs ar pasyvūs stebėtojai. Tenka pripažinti, jog patyčios egzistuoja ir suaugusiųjų pasaulyje. Galbūt ne visai tokia forma, tačiau pasišaipymų pasitaiko ir darbe, ir šeimoje, ir pažįstamų rate. Iš kur gi kitus jei ne iš supančios aplinkos tokius gabumus į mokyklą atsineš vaikai.

Grįžtant prie minėto filmo labai patiko mamos bendravimas su dukterimi. Tiek viena, tiek ir kita patiria gilių išgyvenimų, tačiau bendradarbiaudamos viena su kitu galiausiai sugeba surasti sprendimus iš susiklosčiusios sudėtingos situacijos. Nors kaip ir kiekviena mama, tėvas kartais nesuvaldo emocijų diskusijose su atžalomis ir pakelia balso toną, tačiau labai greitai pakeičia savo poziciją iš diktatorės į patarėjos, draugės, nes supranta, kad tarpusavio susipriešinimas gali tik pagilinti problemą ir padidinti emocinį atotrūkį nuo jos ir dukros.

Filme nuolatinės patyčios ir žeminimas paauglę privedė iki noro ir bandymo nusižudyti, tačiau visgi aplinkiniams greitai sureagavus į tam tikrus paauglės pasisakymus viešojoje erdvėje, tragedijos pavyko išvengti. Visgi yra nemažai ir realių tokių situacijų, kurios kartais baigiasi itin skaudžiai.
Nors šiai dienai jaunimo patyčių problemas spręsti yra pasiruošę spręsti nemažai organizacijų bei psichologinių tarnybų, vis tik netekčių kartais nepavyksta išvengti. Dažniausiai priežastis to – jaunuolio (ės) bandymas spręsti visas problemas savomis jėgomis, tačiau dažnu atveju aplinkinių, specialistų pagalba yra būtina.
Kokiais atvejais nepasiekiama pagalba? Kuomet nukentėjusysis nežino kur kreiptis, kuomet nusiviliu tuom į ką kreipiasi, kuomet gėdos jausmas varžo norą kreiptis pagalbos. Kodėl gėda? Juk tas žmogus nieko blogo nepadarė? Visgi yra baimė, kad iš viso to gali pasijuokti ar nepažiūrėti į tai rimtai. Kaip pvz tai čia toks amžius, visi su tuo vaikystėje susidurdavom. Akivaizdu, kad iš tokių pasisakymų mažai naudos.

Tenka pripažinti, kad patyčių problemos nesugeba spręsti ir mokyklų pedagogai, kurie dažnu atveju šį procesą palieka likimo labui. Kodėl? Galbūt iš bejėgiškumo, nes vienkartiniais moralais, paskaitomis tų kurie tyčiojasi nesudrausminsi. Norint išspręsti šią problemą turi būti nuolatiniai veiksmai ir pastangos keisti situaciją, mikroklimatą klasėse, o ne visi mokytojai nori užsikrauti dar tokį papildomą krūvį.

O galbūt patyčių problemos neįmanoma išspręsti? Įmanoma ir tas turi būti daroma. Ko gi turėtų imtis skriaudžiamas jaunuolis tokiu atveju? Yra populiarus posakis – reikia už save pastovėti. Taip tame yra tiesos, tačiau dažnai skriaudžiami vaikai, paaugliai ir jautrūs žmonės nėra linkę priešintis, atsikirsti. Dažnu atveju trūksta tiesiog informacijos, kaip reikėtų elgtis susidūrus su patyčiomis. Tuo labiau jei tyčiojasi ne vienas asmuo, o tam tikra grupė.
Jei tėvai yra įjungti į šios problemos sprendimą, tuomet gali būti nuspręsta persikelti į kitą mokyklą, tačiau vėl gi tai nereiškia, kad problema išties bus išspręsta. Tuo labiau, kad bėgimas ne visada yra išeitis, bet toks variantas yra išties galimas, tačiau vis tik geriausias sprendimas yra kovoti su patyčiomis ir užkirsti tam kelią. Kaip tą daryti? Visų pirma reikia netylėti ir pasitelkti suaugusiuose, specialistus, kurie galėtų patarti, kaip elgtis, reaguoti tokiose situacijose.

Filme ši problema buvo išspręsta tik tada, kai procese aktyviai dalyvavo mama, psichologas. Paauglė dalyvaudama grupėse su kitais nukentėjusiais nuo patyčių suprato, jog su tokia problema susiduria toli gražu ne ji viena ir kažkas negerai yra ne su ja, o su tais, kurie žemina kitus ir tai daryti jaučia malonumą ir kad ji pati su tuo galinti kovoti tiesiog elementariai išsakydama įžeidinėjantiems savo poziciją šiuo klausimu. Jog toks kitų elgesys ją žeidžia ir kad tai nėra normalu. Menkinti kitus žmonės, smukdyti jų pasitikėjimą savimi yra žema.
Filme paauglė būtent ir pasinaudojo tokia galimybe ir sulaukė lig tol buvusių abejingų stebėtojų palaikymo, o kuomet yra palaikymas su problema kovoti kur kas lengviau.

Žinoma, kiekvienas atvejis yra skirtingas ir vieno recepto nėra, tačiau su patyčiomis kovoti būtina, nes jos žaloja žmogaus vidinį pasaulį, savivertę. Tad jei lig šiol buvote tik stebėtojais, siūlau būti neabejingais, palaikyti skriaudžiamus ir padėti jiems kovoti su šia problema.

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *