Gražuolė ir pabaisa arba moterys myli ausimis, o vyrai akimis..

Iš delfio:

Moteris pirmiausia siekia rasti vyre palaikymą ir apsaugą, o paskui jai svarbiau mokėjimas deramai elgtis, jo balsas ir žvilgsnis. Moteris „nemato“ vyro, tačiau visais pojūčiais jame ieško to, kas įrodys jo charakterio stiprybę. Moteriai reikia, kad ją išgirstų. Sužavėti galima balso moduliacijomis, žodžiais ir intelektu. Sąmojingumo žavesys kompensuoja veido bruožų trūkumus.

Pasaka apie Gražuolę ir Pabaisą jaudina ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Kodėl? „Ji simbolizuoja moters susijungimą su vyriškąja jos sielos dalimi. Kiekvieno iš mūsų psichikoje, pagal Jungo analizę, egzistuoja abi dalys: vyriška ir moteriška. Kad gautųsi harmoninga asmenybė, abi pusės turi būti tobulinamos. Tačiau auklėjimas dažnai vieną iš jų nuslopina. Vyruose nukenčia moteriškoji pusė: jiems negalima verkti, skųstis, demonstruoti silpnumą. Tokiems vyrams sunku mylėti. Mergaitėse slopinamas vyriškasis pradas: jos mokomos neįrodinėti savo teisumo, „neišsišokti“, draudžiama pykti.

Norint realizuoti save šiuolaikiniame pasaulyje, moteriai reikia „vyriškų“ savybių – gebėjimo siekti tikslo, aktyvumo ir taip toliau. Vadinasi, tai reikia „ištraukti“ iš pasąmonės, kur vyriškos savybės išstumtos draudimų, ir pradėti jomis naudotis.

Pabaisa – vyriškos psichikos dalies simbolis, ji išstumta į pasąmonę ir baugina savo nežinomybe, atrodo pavojinga. Todėl Pabaisa iš pradžių atrodo baisus. Pamažu Gražuolė jį prisijaukina, geriau jį pažįsta ir atskleidžia jame teigiamas puses. Ji jau nebijo Pabaisos, kad jis ją suės ar padarys kažką blogo. Ir galiausiai įvyksta virsmas: pasirodo, kad Pabaisa visiškai nėra baisus, tai tik užburtas princas, kuris atgauna savo nuostabią išvaizdą. Jų santuoka simbolizuoja absoliutų susijungimą – sąmonė priima užslopintą dalį, mes įgauname pilnatvę ir laisvę kurti gyvenimą ir juo džiaugtis.

Juos vieną prie kito traukia skirtumai. Vienas „skenuoja“ moters išvaizdą, nesąmoningai spėdamas, ar išrinktoji gausiai apdovanos jį sveikais įpėdiniais, kita pusė vertina vyro sugebėjimą užtikrinti saugumą jai ir judviejų vaikams. Vyrui norinčiam užkariauti moterį svarbu nesigėdyti savęs, pasitikėti savimi. Pasitikėjimas savimi gimdo jėgos ir galios pojūtį.

Paradoksalu, tačiau mano negraži išvaizda tampa papildomu pliusu. Juk gražuoliui nesunku būti pasitikinčiu savimi, o jei štai toks, kaip aš, nekompleksuoja dėl išvaizdos, moterį tai mažų mažiausiai suintriguoja: kas jame tokio, kad jis savimi neabejoja? O nuo smalsumo iki simpatijos – vos vienas žingsnis.

„Mes sakysime, kad negražus vyras, kuriam į parankę įsikibusi gražuolė, greičiausiai pranoksta kitus socialine prasme. Tai genties vadas. O „vadas“ moters akyse visada yra įdomesnis, kadangi jis pažadina joje archajišką saugumo jausmą. Be to, toks vyras leidžia jai realizuoti vaikišką visagalybės fantaziją: savo meilės galia Gražuolė paverčia Pabaisą nuostabiu princu! Kita vertus, moteris dažnai jaučia savo grožio socialines galimybes: būdama kartu su grožio standartų neatitinkančiu vyru ji dalinasi jo statusu ir tuo pačiu sustiprina jų, kaip poros, bendra reikšmingumą kitų žmonių akyse“.

Pirmasis „pabaisa“, kuriuo susižavi mergaitė, jos pirmas mylimasis, pats nuostabiausias (ne grožio, o jėgos prasme, kaip simbolinio falo savininkas) yra jos tėvas. – Būtent jį ji mato kaip herojų-pabaisą, galingą, apžėlusį plaukais, vyrišką… Būtent jį ji randa negražiuose ir viliojančiuose vyruose – ir su jais gali saugiai realizuoti savo pasąmonėje esančias fantazijas, kaip pažeisti incesto draudimą“.

Kuo gražesnis vyras, tuo daugiau jame randame moteriškų bruožų. O negražus vyras panašių abejonių nekelia – tai absoliučiai išreikštas vyras. Užkariaudama jį, moteris tarsi paklūsta falo turėtojui, priskiria jam galios simbolį. Iš jos pusės tai jėgos demonstravimas: tikras vyriškumas – tai ji pati!“.

Pasakose gražūs personažai taip pat yra ir mieli, dosnūs, geraširdžiai. Gyvenime mes taip pat dažnai savo suvokime grožį painiojame su teigiamomis žmogiškomis savybėmis. Todėl, konkuruodami, negražūs dažnai stengiasi savo išvaizdos trūkumus kompensuoti tuo, kad išugdo savyje naudingus įgūdžius arba didesniais kiekiais, arba geresnės kokybės. Dažnai jie yra tvirtesni, meniškesni, labiau siekiantys tikslo, nei šiaip gražūs jų konkurentai.

Taip pat jie sugeba skirti daugiau dėmesio savo išrinktajai. „Sėkmei svarbiausia – rūpestis partnere ir ramus užtikrintumas savimi. Svarbu meilė ir švelnumas – moteris atsiveria tam, kuris orientuotas į ją, o ne į save. Ji pati padės tam, kas pamiršo apie save, atiduodama jam savo meilę“. Princas gali būti ir apšepęs, kad tik būtų švelnus ir rūpestingas. Dar būtų puiku, jei turėtų humoro jausmą ir malonų balsą!

Informacinis šaltinis: Delfi

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *