Jurga Šeduikytė. Citatos

Šįkart akis užkliuvo už Jurgos Šeduikytės pasisakymo apie tematiką, kuri aktuali daugeliui. Papostinu keletą jos citatų iš delfio.

Faktas tas, kad karjeros aukštumų siekimas prikausto žmogų prie išorinio savęs pateikimo. O kokio žmogaus (nesvarbu, ar tai – vyras, ar moteris), reikia šiuolaikiniam pasauliui? Šablonas sako, kad entuziastingo, nepavargstančio, aštriai mąstančio ir dar būtinai sugebančio tam įkvėpti kitus.

Esu įsitikinusi, kad aštrus protas, entuziazmas ir visiems kitiems dalykams atsirasti moteriškai prigimčiai būtina sąlyga – saugumas ir laimė. Saugumas greitai bėgančiame pasaulyje, deja, įmanomas tik jei turėsi kitą – savirealizacijos planą, kuriam laikas nėra svarbus. Laimė gali aplankyti, kai įsiklausysi, pažinsi ir priimsi save. Kai sugebėsi dirbti ne tik su įgimtais ar išlavintais gabumais, bet ir su silpnybėmis, baimėmis, pykčiais, džiaugsmais iki ašarų bei svajonėmis. Man stipri moteris yra ta, kuri nebijo būti jautri ir mielai dalinasi su kitomis moterimis įgyta patirtimi – tiek emocine, tiek gyvenimiška, tiek šilta – žmogiška. Manau, bendrumas yra tai, kas turėtų vienyti, o gal ir vienija moteris, mums apie tai net negalvojant. Mes esam unikalios savo vidine nuojauta, kurios kartais trūksta racionaliam vyriškam mąstymui.

Labiausiai įkvepia tai, kad žmogus, šiaip pakankamai pasyvus padaras, nesiliauja ieškoti savo tiesos, neradęs atramos išoriniame pasaulyje, suranda ją savo viduje, kur, tikiu, gyvos visos pasaulio religijos. Ieškantis žmogus man – gyvas ir įdomus. O ieškantis būtinai suranda būdą, kaip išsiaiškinti, pakeisti tai, kas nepriimtina arba susitaikyti su tuo, kas neišvengiama. Tiesiog turime norėti tiesos ir galvoti apie tai, kas mus džiugina ar skaudina, klausti kodėl, palaikyti save, kad džiaugsmas sugrįžtų, o skausmas praeitų. Kiekvienas turime instinktyvias ir kartais gana vaikiškas reakcijas į mus skaudinančius dalykus. Žmonės tuomet dažnai sako: „Neimk į širdį“. Nepritariu tokiam požiūriui – juk kaip tik širdis, tas negeras jausmas ir duoda ženklą, kad su kažkuo dar nesusitvarkai. Stengiuosi tokias situacijas permąstyti, užrašyti, nupiešti, išleisti. Arba kreiptis pagalbos pas specialistą. Tai nėra gėda – tiesiog kai kurių dalykų priežastys glūdi giliau, ir reikia pagalbos apeinant organizmo savisaugos mechanizmą.

Viena protinga moteris yra pasakiusi, kad net konservai turi savo galiojimo laiką. Pritariu šiai minčiai. – Ar pati esate stipri? – Esu stipri tuo, kad nebijau prisipažinti, jog būnu silpna. Kartais patingiu, kartais neturiu jėgų ar noro kažką daryti, kartais netyčia įskaudinu šalia esantį savo beprotišku tiesos sakymu. Stengiuosi tuos dalykus gaudyti už uodegos ir spręsti. Ne viskas pavyksta, tačiau galiu pasakyti, kas tikrai padeda. Pirma – plano turėjimas, antra – mėgiama veikla, trečia – disciplina, ketvirta – nesustoti. Kartais ne tiek svarbu, ką daryti, kiek tai, kad veiki. O svarbiausia, ką turėtų išmokti kiekviena moteris – mylėti save tokią, kokia esi: su baisiais trūkumais ir noru būti išskirtine, su poreikiu mylėti ir būti mylimai. Su bejėgiškumo akimirkomis ir stiprybės pasireiškimo momentais. Nes tik tuomet nuo jos sklinda šiluma. Tik tada ji gali būti stipri. Stiprus tas, kuris nori gyventi. Norėti gyventi visą sau duotą gyvenimą ir saugoti, kad šalia esantis nepalūžtų – to labiausiai linkiu tiek moterims, tiek vyrams. – Kokios yra pagrindinės stiprios moters taisyklės, gyvenimo principai? – Nepasiduoti, priimti save visą, tobulėti, nebijoti mylėti, aukotis, siekti vidinės ramybės ir realizuoti save. Kitaip tariant – eiti savo keliu, kuris veda nuo išorės prie gilesnių dalykų. Stiprybės visoms ir visiems.

Informacinis šaltinis: Delfi

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *