Senatvė – gyvenimo etapas, kai laikas pailsėti, pasimėgauti gyvenimo teikiamais malonumais, atžalų bei anūkų augimu. Deja, šiais laikais garbaus amžiaus žmogui labai sunku išgyventi tik iš pensijos, o ką jau kalbėti apie mėgavimąsi gyvenimu. Būtent todėl dažnai pensininkai dirba ir taip „prisiduria“ pajamų prie jau gaunamos pensijos.

Statistika

2016 metų „Kauno dienos“ tyrimas rodo, jog trys iš keturių pensininkų Lietuvoje prie pensijos prisiduria iš papildomų šaltinių. Nors pensijos po truputį auga, tačiau senoliai sako nepajutę pajamų padidėjimo. Apklaustieji teigia, jog darbo atlygis dažniausiai siekia daugiau kaip pusę gaunamos pensijos, o darbai būna tiek nuolatiniai, tiek atsitiktiniai. Statistikos departamento duomenimis daugiau kaip dešimtadalis dirbančiųjų sako, kad jų finansinė padėtis 2016 metais bent truputį pagerėjo. Deja, taip teigiančių pensininkų – tik du procentai.

Kompensacijos

Krizės metu sumažintos valstybinės ir senatvės pensijos dirbusiems senoliams bus kompensuojamos iki 2018 metų pabaigos – vieneriais metais anksčiau nei siūlė Vyriausybė. Pirmosios išmokos pensininkus pasiekė dar 2016 metais, o kitos turi būti išmokamos iki 2019 metų pradžios. 2015 metais Seimo pritarimu nuspręsta, kad pensijos būtų kompensuojamos ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Numanoma, jog kompensacijoms reikia apie 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitektų dirbusiems pensininkams. 85 tūkst. 2010-2011 metais dirbusių pensininkų, 2016 metų birželį gavo 33 proc. kompensacijos, 2017 metų kovą – bus išmokėta dar 33 proc., o 2018 metų kovą – likusius 34 proc. Tokia pat tvarka išmokas gaus ir 7,5 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes piliečiai dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Kompensacijos bus išmokėtos ir jau mirusiems pensininkams – jas gaus paveldėtojai.

Ką reikia žinoti dirbančiam pensininkui?

Dirbantys pensininkai kasmet turi parašyti prašymą Sodrai, kad jiems perskaičiuotų pensiją. Tai padarius, jų pensija keliolika ar keliasdešimčia eurų padidės, o kitokiu atveju – liks tokia pati. Šis įstatymas galioja tik dirbantiems senatvės pensininkams bei gaunantiems netekto darbingumo pensijas (tik dirbantiems). Taip pat įstatymas galioja tik pagal darbo sutartis, narystę ar tarnybos pagrindu dirbantiems pensininkams, kurių darbo užmokestis nėra mažesnis už minimalų – 380 eurų, ir iš kurio mokesčiai buvo sumokėti Sodrai. O galiausiai: pensiją perskaičiuoja tik tada, kai senolis išdirba ne mažiau vienerių kalendorinių metų.

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Vidurkis: 4 / 5. Vertinimų skaičius: 1

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *