Dvasia, dvasingumas – sąvokos, kurios perduodamos iš kartos į kartą jau tūkstančius metų, įvairiose tautose. Dvasia – Dievo dalelė, dvasingumas – dieviškumo spinduliavimas. Būtent taip įvardijama šių sąvokų reikšmė tam tikruose informaciniuose šaltiniuose. Žinoma, tuomet iškart kyla klausimas, o kas yra Dievas?

Dievas

Dažnu atveju, religinėse ir mitologinėse knygose Dievas yra vaizduojamas, kaip žmogus. O pastarasis ir buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą. Toks įsivaizdavimas buvo sukurtas prieš kelis tūkstančius metų, kuomet dar nebuvo nieko žinoma nei apie evoliuciją, nei apie kosmosą, nei apie atomo struktūrą.
Tuo tarpu šiai dienai žmogus jau ruošiasi kelionei į marsą, tad akivaizdu, kad ir Dievo įsivaizdavimą būtų pats laikas “updeitinti” 🙂 Tiesa, konkretaus atsakymo nepateiksiu ir aš, tačiau pasidalinsiu savo suvokimu.

Atomas

Dievas laikomas kūrėju. O visa jo kūryba susideda iš plika akimi nematomų atomų. Viskas kas mūsų planetoje ir visoje Visatoje yra materialu – sudaryta iš atomų. Pvz tiek žmogus, tiek ir akmuo yra tam tikrų atomų mišinys. Dažnu atveju, tiek žmogus, tiek ir akmuo turi tokių pačių atomų (mineralai).

O iš kur atsirado tie atomai? Šiuo metu didžiuma mokslininkų laikosi nuomonės, kad atomai susidarė, kuomet sprogo pirmasis “pirmykštis” atomas. Iki šio sprogimo Visata buvo tuščia. Na išskyrus minėtą atomą. O vat iš kur jis atsirado – net teorinių atsakymų kol kas neteko rasti.

Na bet jei priimti minėtą teoriją, tuomet iš esmės atomas yra visa ko pradžia, o jo sprogimo rezultatas yra dabartinės Visatos turinys. Savaime suprantama, tame tarpe ir žmogus.

Žmogus – ypatingas. Sąmoningumas

Kuom ypatingas yra žmogus? Tuom, kad tai vienintelė gyvybės forma (mums žinoma), kuri gali suvokti save kur kas subtilesniu lygmeniu negu bet kuris kitas gyvūnas mūsų planetoje. Tas suvokimas yra įvardijamas kaip sąmoningumas. Tiesa, yra daug sąmoningumo lygmenų.

Aukštesniame sąmoningumo lygmenyje žmogus suvokia, kad jis nėra fizinis kūnas. Jis turi fizinį kūną ir tik jo dėka turi galimybę patirti gyvenimą, tačiau iš esmės tai tik kiautas, kuriame yra generuojama energija ir saugoma sukaupta informacija. O dar aukštesniame lygmenyje žmogus sugeba nebesitapatinti su sukaupta informacija ir tapti laisvu nuo jos. Tiksliau kalbant – valdyti sukauptą informaciją pagal paskirtį, bet nesitapatinti su ja.

Savęs identifikacija ir EGO

Kol žmogus save tapatina su savo įgyta informacija (DNR – atmintis ląstelėse) ir sukaupta informacija (atmintis smegenyse), tol jam yra sudėtinga suvokti realybę tokią kokia ji yra iš tikrųjų. O dar kai prie viso to pasijungia EGO mechanizmas, situacijos vertinimas tampa dar labiau iškreiptas. Vienintelis priešnuodis savo EGO įsigalėjimui yra sąmoningumo (savistabos) lavinimas.

Sąmoningumas – dvasingumo “išvaduotojas”

Kol EGO būna suteikta pilna veikimo laisvė, tol žmogus būna susikoncentravęs į savęs, kaip fizinio kūno tenkinimą, nes save ir supranta tik kaip fizinį kūną, tol ir įsižiebti dvasingumo priblaususiai ugnelei tampa sudėtinga misija. Kuomet EGO ir sąmoningumo “dvikovoje” viršų imti pradeda sąmoningumas, tuomet erdvės atsiranda ir dvasingumui.

Dvasia ir dvasingumas

Taigi, grįžtu ten, nuo ko ir pradėjau šį tekstą. Dvasia – Dievo dalelė, kuri yra žmogaus esybės dalis. Dvasingumas – tos dalelės spinduliavimas. Kokio dažnumo ir kokio stiprumo yra tas spinduliavimas – priklauso nuo mūsų.

Akivaizdu, kad dvasia nėra fizinio kūno dalis, tačiau fizinis kūnas yra tas instrumentas per kurį dvasia, dvasingumas gali reikštis. Neabejotinai vienas žinomiausių itin dvasingų žmonių pavyzdžių yra Jėzus kristus, kurio sąmoningumas ir dvasingumas pranoko to meto kolektyvinę sąmonę ir tik saujelė žmonių atvirai priėmė jo išmintį, šviesą ir meilę. Ir nors vėliau jo saviraiška buvo “aprengta” religiniais marškinėliais, tačiau dar prieš 2tūkst. metų išsiųstos žinutės esmės tai nekeičia.

Kalbant labiau moksliniais terminais, tuomet žmogaus esybę galima įvardinti, kaip fiziniu kūnu tekančią energiją, o kokios vibracijos ji yra priklauso tik nuo mūsų. Kokias mintis, emocijas generuojame, tokio dažnio energiją spinduliuojame, transliuojame į aplinką.

Šis tekstas yra tik mano subjektyvi nuomonė, tad jauskitės laisvai išsakydami savo nuomonę šio teksto komentarų skiltyje apačioje 😉

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *