Kadangi savo ankstesniuose tekstuose vartojau tokias sąvokas kaip „tikrasis aš“, „sąmoningasis aš“, tai šiame tekste nusiteikęs plačiau aprašyti apie tai. Apie tai, kas atėjo iš informacijos tyrinėjimų ir mano asmeninių suvokimų. Tiesa, iškart norėčiau akcentuoti, jog sąvoka „Tikrasis aš“, mano šiandieniniame suvokime nėra visiškai tinkamas išsireiškimas. Būtų teisingiau sakyti kas NĖRA TIKRASIS AŠ. Ir juom tikrai nėra „psichologinis AŠ“. Psichologinis AŠ Psichologinio AŠ jausmą-suvokimą būčiau linkęs apibūdinti, kaip emocijų-energijų kamuoliuką, kurio buvimo vieta yra galvos srityje ir iš to kamuoliuko eina gijos į tam tikrus atminties klodus, iš kurių ir „užkraunamas“ dabartinis savęs ir visa ko aplinkui suvokimas, priėmimas, patyrimas. Būtent taip ir gyvenau daug metų ir buvau šventai įsitikinęs, kad tai ir yra SAVĘS tikrovė ir kad kitaip ir būti negali. Ir visgi, GALI būti ir YRA kitaip 🙂 Nors tie potyriai pakankamai švieži, tačiau „mažasis vaikas“ manyje jau nekantrauja tuom pasidalinti 🙂 Nelabai brandu, bet ai koks gi skirtumas 🙂 Beje, būtent tas „mažasis vaikas“ kažkada ir buvo, ir yra, tas tikrasis aš. Bet nuo visko iš pradžių 🙂 Kelionė savęs link Iš savo fizinės prigimties esu ramaus būdo, linkęs sutelkti dėmesį į kokį nors objektą arba subjektą. Tą iš dalies nulėmė tėvų genai. Kadangi ankstyvoji vaikystė didžiają dalimi bėgo gamtos apsuptyje, tad pagrindinis susitelkimas ir vyko į ją, į procesus vykstančius joje. Tad ramaus, visa ko stebėtojo būseną (būvį), dabar galėčiau įvardinti kaip natūraliąją, tikrąją savęs realizaciją, kuri turėjo galimybę reikštis pačioje mano egzistencijos pradžioje. Pvz būdamas gamtoje, pvz žvejodamas, kartais taip susitelkdavau (natūraliai, be pastangų) į tam tikrus gamtos procesus, kad visas tas vaizdas, potyris tiesiog praskrosdavo mane „kiaurai“. Be jokių minčių, apmąstymų, tiesiog „kiaurai“. „Kiaurai“, bet tuo pačiu ir užpildant visą mano esybę. Ir taip prabėgo daugybė dienų ir valandų. Net ir šią dieną tie vaikystės potyriai ir vaizdai „gyvena“ manyje. Kaip pvz buožgalvių „ritimasis“ iš kurkulų, mažų žuvyčių gyvenimo subtilybės tvenkinio pakrantėse ar žuvėdros „dūriai“ iš oro į vandenį. Iš išorės – į save Minėta natūralioji savęs realizacija pradėjo silpnėti tuomet, kai prasidėjo visuotinių nuostatų kišimas į mano galvą. Tai yra „kas gyvenime turi būti padaryta, pasiekta“, religinės tiesos, tas gerai, tas negerai. Šitų tiesų man tikrai nereikėjo, nes aš ir natūraliai buvau jautrus gamtai, gyvybei ir man nereikėjo aiškinti, kad taip daryti kitam skauda, o anaip neskauda. Man visa tai buvo savaime suprantama, išjausta. Taigi, visų tų nuostatų sukišimas ir mano atžvilgiu ne itin pozityvi atmosfera mokykloje bei perdėta artimos aplinkos kontrolė nulėmė, kad iš susitelkimo į išorę, dėmesys „persikėlė“ į susitelkimą į save, o tiksliau į savo minčių ir emocijų „MIŠRAINĘ“. Ši mišrainė su laiku tapo savęs suvokimu, įsivaizdavimu – PSICHOLOGINIU AŠ. Šitas AŠ mano fiziniam kūnui nebuvo malonus. Dažnai keldavo mažesnį ar didesnį skausmelį, nes vis kažkaip kažkas vyko ne taip, kaip aš įsivaizdavau, kaip turi vykti gyvenimas. Tikrosios tiesos paieškos ir atradimai Taigi, skausmas yra nemalonus dalykas, bet tuo pačiu tai efektyvi priemonė „nerti“ gilyn, ieškoti ir atrasti savo „šerdį“, savo „pamatą“, skaidrią samonę, sielą, SAVE, tikrąjį save. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, nes žodžiai ESMĖS nekeičia 🙂 Šiai dienai galiu pasakyti, jog maniškis PSICHOLOGINIS AŠ yra indentifikuotas ir išvilktas į dienos šviesą 🙂 Jis vis dar gyvybingas, spardosi, bet jis su kiekviena diena prarandą savo galią, energiją, nes jo maitinimo „žarnelė“ yra prisukta ir sukama toliau 🙂 Šioje kelionėje nueitas netrumpas kelias ir aš ne apie metus. Aš apie mąstymų, apmąstymų, jautimų, išjautimų kiekius. O absurdo teatras yra tame, kad minėta psichologinė „mišrainė“ ir vyksta manyje bei tavyje. Tad ieškoti nėra ko, tik atsisakyti yra daug ko. Tų savęs ir kitų įsivaizdavimų, įsitikinimų, nuostatų, išgalvotų būtinybių, „ale“ tiesų. Tiesiog atrask jėgų, drąsos „pakelt“ aukščiau akis virš savo vidinio įsiskausminimo. Virš visko, kas surinkta šiame gyvenime ir „atsinešta iš tėvų bei protėvių“.Ir tai išlaisvins. Išlaisvins tavo gyvybinę energiją nevaržomai tekėti tavo kūnu bei patirti gyvenimą tokį, koks jis yra iš tikrųjų 😉 Laisvydas,

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *