Į ką atkreipti dėmesį, kad šeima „nesugriūtų“ brandžiame amžiuje

„Sutikau, susižavėjau, pamilau, darniai gyvenu ir išsiskirti net minčių neturiu“. Jei jums taip pavyko, sveikinu 🙂 Bet net ir jums nereikėtų užmigti ant laurų (mano draugiškas patarimas), nes jūsų gyvenimo partneris gali būti ir šiek tiek kitokios nuomonės (tokių staigmenų pasitaiko).

Remiantis statistikos duomenimis, ypatingai didelis skyrybų skaičius yra sulaukus 40-50 metų. Ką tai reiškia? Darau prielaidą, kad du žmonės ištempė iki tol, kol vaikai užaugo ir išsiskirstė, o tuomet ir jie patys išsiskirstė 🙂

Tad kodėl ateina momentas, kai būti atskirai tampa geriau nei būti dviese? Tai kur pradingsta ta meilė, kuri pačioje draugystės pradžioje būna tokia deganti ir įtikinama?

Visų pirma, reikia suvokti, kad meilė tai yra žmogaus viduje generuojamas jausmas, kuris vienaip ar kitaip materializuojasi ir išorėje (žodžiai, emocijų išraiška, prisilietimai ir tt). Taip du žmonės vienas kitą išoriškai stimuliuoja ir po kurio laiko nusprendžia tolimesnį gyvenimą leisti kartu, įsipareigoti.

Visgi, ta stimuliacija su laiku turi „grėsmę“ išsikvėpti 🙂 Tuomet jau lieka tas kas lieka. Žmonių mentalitetas, intelektas, vertybės, gyvenimo esmės suvokimas, emocinis ir psichologinis atsparumas ir tt.

Jei visa šita „susirinkta“ bazė yra „skylėta“, nepatvari, tuomet didelė tikimybė, kad ir tarpusavio santykiai nebus itin patvarūs ir darnūs. Ką tuomet reikėtų daryti?

Visų pirma, išmokti tarpusavio nesutarimus (nesuderinamumus) spręsti ramiu, neutraliu, konstruktyviu tonu, nenaudojant neigiamų, įsakmių emocijų. Tai ko gero ir yra visa ko pagrindas, nes kai atsiranda neigiamos emocijos, kartu atsiranda ir tarpusavio nepagarba. O nepagarba – „žudo“.

Visų antra, reikia kiekvienam asmeniškai „lopyti“ savo asmeninės vertybių sistemos skyles (ne ego „vertybių“). Nes jei jaučiate, kad toks gyvenimo suvokimo pagrindas, kokį jums perdavė jūsų tėvai, keli draugai ar televizorius yra nepakankamas tam, kad puoselėti darnius santykius, tuomet akivaizdu, kad teks padirbėti savarankiškai. O norintiems tobulėti, informacijos šiais laikais per akis.

Tad visame šiame kontekste esminis dalykas yra aiškus situacijos suvokimas ir NORAS. Noras sukurti darnius santykius su kitu žmogumi. Jei tas noras (tikslas) abipusis, tuomet jau yra labai gerai. Dar geriau, kai būtent šiuo noru vedami, du brandūs žmonės ir pradeda kurti santykius, nes kai norai „susieiti“ būna kitokio pobūdžio (impulsyvūs), tuomet dažniausiai ilgalaikį darnumą pasiekti būna ypatingai sunku.

Tad, kad tarpusavio meilė (jausmai, jų išraiška) neišblėstų, o santykiai išliktų darnūs, teks dirbėti 🙂 Su savimi dirbėti. Su savo limituotu protu ir impulsyviu kūnu. O ir šiaip, nuolat iš vidaus atsinaujinti gebantiems žmonėms, vienas su kitu nuobodu niekada nebus 🙂 O ir savo vaikams (jei nuspręsite, pavyks jų susilaukti) būsite puikus pavyzdys, kaip reikia kurti tarpusavio santykius su kitu žmogumi bei gyventi darnoje.

P.S. Aišku savo išorinio darbo ir kasdieninių pareigų taip pat nereikėtų pamiršti 😀

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *