Sąmoninga mityba – pagrindinės taisyklės TOP 10

Sąmoninga mityba yra svarbus faktorius kalbant apie mūsų fizinio kūno sveikatą, nuotaiką bei gyvenimo kokybę.

“Valgau tam, kad gyvenčiau, o ne gyvenu tam, kad valgyčiau” – tai ko gero, vienas iš pagrindinių sąmoningo gyvenimo suvokimų. Visgi, jeigu taip jau nutiko, kad maistas jums yra pagrindinis gyvenimo akcentas, tuomet reikėtų bent jau pasirūpinti tinkama maisto kokybe, kuri nekeltų neigiamų padarinių jūsų kūnui.

Sąmoninga mityba yra ypatingai aktuali tiems, kurie jau susiduria su sveikatos problemomis. Nes kaip žinia, dažniausiai sveikata ir sutrinka dėl kūnui nepalankios ar netgi kenksmingos mitybos, mitybos įpročių. Žinoma, dažnu atveju sveikatos būklei didelės reikšmės turi ir emocinė būsena, fizinis aktyvumas, tinkamas poilsio rėžimas. Bet šįkart apsiribosiu būtent mitybos klausimu.

Impulsyvumas mityboje

Sąmoninga mityba, kaip ir bet kuris kitas sąmoningas veiksmas, yra priešinga impulsyviai mitybai, impulsyviam veiksmui. Tad pradėkime nuo impulsyvios mitybos suvokimo.

Pamačiau, užsimaniau, negalvoju, griebiu, doroju. Taip primityviai būtų galima įvardinti impulsyvų valgymą. Impulsyvumas kyla iš gyvūniškos prigimties. Būtent taip elgiasi gyvūnai. Visgi, žmogus save laiko aukštesne būtybe nei eilinis gyvūnas (pvz šuo).
O save laiko aukštesniu būtent dėl gebėjimo atsispirti savo gyvūniškai prigimčiai, instinktams ir priimti neimpulsyvų, o apgalvotą sprendimą.

Sąmoningas, bet ar pakankamai?

Vadinasi, sąmoningas žmogus prieš valgydamas tam tikrą maistą geba racionaliai apmąstyti ar jam (jo kūnui) tas maistas yra tinkamas ar netinkamas. Visgi, neretu atveju, žmogus net ir suvokdamas, kad tas maistas jam yra žalingas, jis vis tiek renkasi jį suvalgyti. Kodėl?
Ko gero, dėl to, kad jo sąmoningumas yra nepakankamas. Dėl to, kad protą užplūstančios emocijos, norai, troškimai yra stipresni nei racionalus suvokimas, kad šitas maistas yra nenaudingas jo kūnui.

Pasiteisinimų ieškojimas

Taip pat dažnu atveju žmogaus protas ieško pasiteisinimų, kodėl jis priima sprendimą valgyti nevertingą ar netgi žalingą maistą ir veikti prieš kūno sveikatą. Keletas tokio mąstymo pavyzdžių:

  • Ai, visi juk taip valgo. O jeigu visi, tai reiškia viskas čia normaliai.
  • Visi aplink valgo, tai kaip čia aš dabar nevalgysiu.
  • Žinau, kad nesveika, bet dar nesu pasiruošęs to atsisakyti. Vėliau.
  • Nu suvalgysiu dar šįkart, nu bet jau tikrai paskutinį kartą.
  • Dar mokslas neįrodė, kad nesveikas maistas yra nesveikas. Lauksiu visuotinai pripažintų įrodymų.
  • Jeigu toks maistas parduodamas parduotuvėse, kavinėse, reiškia yra sveikas vartoti.
  • Esu per daug gyvenime užsiėmęs, kad mąstyčiau čia sveikas ar nesveikas maistas.
  • Neturiu laiko gamintis sveiko maisto.
  • Neuždirbu tiek, kad valgyčiau sveiką maistą.
  • Sveika mityba reikalauja daug pastangų.

Taigi, sąmoningumo lygis apsprendžia, kaip mes rūpinamės savo kūnu. Sveika mityba yra viena iš savo kūno rūpinimosi formų. Tiesa, galime būti pakankamai sąmoningi valgymo procese, bet tiesiog neišmanyti ar valgomas maistas yra tinkamas mūsų kūnui ar ne. Tuomet rekomenduotina perskaityti įvairios literatūros apie mitybą, produktus, maisto ruošimo procesą bei valgymo ypatumus. Taip pat reikėtų stebėti, kaip jaučiasi jūsų kūnas suvalgius tam tikrą maistą bei iš viso to pasidaryti išvadas ar jums šis maistas tinka ar ne.

Tad jei trūksta informacijos apie sąmoningą mitybą, tuomet šis mano straipsnis turėtų praversti. Žinoma, ši sritis yra neišsemiama ir erdvės domėtis bei tobulėti yra tikrai užtektinai, bet šįkart noriu išskirti kelias pagrindines taisykles, kuriomis ir pats stengiuosi vadovautis.

Sąmoninga mityba – taisyklės TOP 10

  1. Stenkis kasdien valgyti tuo pačiu metu. Tokiu būdu virškinimo procesas bus labiau suderintas.
    2. Rytą pradėk nuo stiklinės šilto vandens. Padėsi neutralizuoti skrandžio rūgštis iš po naktinio skrandžio darbo bei padėsi organizmui apsivalyti.
    3. Pagal organizmo sistemos sandarą – žmogus yra visavalgis, bet labiausiai jam tinka daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos bei itin primityvūs gyviai, kaip pvz vabzdžiai, vandenynų, jūrų pakrančių moliuskai ir tt (pagrįsta mokslu).
    4. Kuo racione mažiau apdoroto maisto, tuo geriau. Apdorotas maistas praranda vertingas medžiagas, o ir tam tikro apdorojimo metu (pvz kepimo) gali susidaryti kenksmingos medžiagos.
    5. Derink maistą. Nevalgyk visko iš eilės. Pasidomėk apie tarpusavyje derančius ir nederančius produktus.
    6. Valgio metu būk susitelkęs į maistą. Vadinasi, TV turi būti išjungtas, o išmanusis telefonas padėtas į šoną. Nekalbėk, nes maistas prasčiau sukramtomas, apsunkinamas kvėpavimas bei galima užspringti. Taip pat į skrandį gali patekti oro ir apsunkinti virškinimo procesą.
    7. Vienu kartu suvalgyk tiek, kiek jauti, kad jautiesi gerai, energingai, neapsunkęs, nemieguistas.
    8. Prieš maistą pajudėk intensyviau, o po maisto mažiau intensyviai, bet pajudėk vis tiek. Tokiu atveju geriau virškinsis maistas. Sėdint yra užspaudžiama pilvo sritis ir apsunkinamas virškinimas. Tuo tarpu jei po maisto prigulsite – maisto turinys gali pajudėti stemple atgal ir sudirginti ją ir kitus organus esančius virš stemplės. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios atsiranda refliuksas.
    9. Pavalgyk nevėliau, kaip 3 valandos iki einant miegoti.
    10. Stebėk savo kūną. Jausk jį. Suprask, koks maistas ir kokiu dienos metu jam tinka, o koks netinka.

Gerbk savo maistą, nes prieš tai jis buvo gyvas organizmas (augalas, taip pat gyvas organizmas), o dabar jis yra auka tam, kad tu būtum gyvas. Nepamiršk, tai ką valgai, iš to ir yra sudarytas tavo kūnas. Tai ką valgai, taip veikia ir tavo protas. Sąmoninga mityba padės jūsų kūnui ir protui veikti geriau. Jei ką svarbaus praleidau, tuomet prašau paminėkite apie tai komentaruose.

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *