VAIKAI IR TĖVAI

Mūsų visuomenėje vis dar labai gajus požiūris, kad vaikai tai yra tarsi kokie tai nepilnaverčiai žmonės, ne individualybės, bet kokie tai tėvų tarnai, tėvų norų, neįgyvendintų svajonių pratęsėjai, vykdytojai ir tt.

Toks mąstymas – jau atgyvenęs mąstymas. Vaikas sukuriamas iš dviejų tėvų genų fondo, tad reikėtų išmesti tokią mintį, kad jei berniukas tai turi būti toks kaip tėtis, o jei mergaitė tai tokia kaip mama.

Visiškai ne. Tai nauja sukurta būtybė, kuri garantuotai nenorės būti jūsų kopija.

Ir ji priešinsis iki paskutiniųjų, jei bandysite diktuoti savo suvokimą, mentalitetą ir mąstymą.

Žinoma, tėvų atsakomybė yra padėti užaugti naujai sukurtam žmogui, bet tik padėti, o ne užsiimti totalitarizmu.

Žmonija juda vis link didesnio sąmoningumo, o sąmoningumo lygmenyje yra vertinami tiek žmonių panašumai, tiek ir skirtumai.

Tad jeigu jūsų vaikas auga kaip maištinga siela (taip jums atrodo) – sveikinu. Reiškias jis turi parako apginti savo individualumą.

Jei gerbsite jo individualumą – jis gerbs jus! Dalinkitės gyveniška patirtimi, bet nevaržykite jo laisvės! Laisvi žmonės geba patys priimti sprendimus! Jei nežinos kokį sprendimą priimti – jūs būsite pirmas žmogus, į kurį jis kreipsis!

Laikai, kai žmogus siekė sekti pagal bandą – baigėsi. Tai primityvus, limituotas, gyvūniškas gyvenimo suvokimas.

Žinoma, bandą lengviau valdyti negu iš individualų sudarytą tautą, valstybę, pasaulį. Tad senojo mentaliteto politikų laikai taip pat eina į pabaigą.

Visi esame lygūs ir laisvi savo saviraiškai realizuoti, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, ekonominio gerbūvio ar užimamų pareigų.

Už išskirtinumą ir viso to toleranciją!

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas yra jums iš kairės pusės, o link dešinės pusės - mažėjančia tvarka iki 1.

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *