Žmogaus psichologija – tarpusavyje “susirišusių” minčių ir emocijų sistema

Žmogaus psichologija – tarpusavyje “susirišusių” minčių ir emocijų sistema. Norint daryti pokyčius šioje sistemoje, reikia indentifikuoti, “atrišti” ir “paleisti“ tam tikrų minčių ir emocijų tarpusavio saitus.

Šie rekonstrukcijos darbeliai (jei yra toks poreikis) reikalauja susitelkimo, koncentracijos į save. Ne į psycho-draminį save, bet į sąmoningąjį save, kuris “yra” už psichologinės sistemos ribų.

Visam šitam procesui atlikti puikiai tinka sąmoningo kvėpavimo praktikos, meditacija. O visa tai (ir dar daugiau) apima joga. Bet ne ta sportinė joga, o pilnavertiška pvz hatha joga.

P.S. neturint įgūdžių – saviveikla užsiimti nerekomenduojama 🙂

Sąmoningumas, dvasingumas, kūrybiškumas – NETURI LYTIES

Sąmoningumas, dvasingumas, kūrybiškumas – NETURI LYTIES, nes tai yra aukščiausios bendražmogiškosios vertybės. Lyčių skirtumai – tik mūsų galvose ir kelnėse.

Šiais, pažangių technologijų laikais, fizinės jėgos dominavimas nebeturi tokios reikšmės, kokią turėjo dar prieš 100 metų. Praktiškai nebeliko vyriškų-moteriškų darbų ar pareigų. Tad vyrų ir moterų skirstymas į atskiras „stovyklas“ jau yra atgyvenęs reikalas (mentalitetas).
Toliau skaityti “Sąmoningumas, dvasingumas, kūrybiškumas – NETURI LYTIES”

Į ką atkreipti dėmesį, kad šeima „nesugriūtų“ brandžiame amžiuje

„Sutikau, susižavėjau, pamilau, darniai gyvenu ir išsiskirti net minčių neturiu“. Jei jums taip pavyko, sveikinu 🙂 Bet net ir jums nereikėtų užmigti ant laurų (mano draugiškas patarimas), nes jūsų gyvenimo partneris gali būti ir šiek tiek kitokios nuomonės (tokių staigmenų pasitaiko).

Remiantis statistikos duomenimis, ypatingai didelis skyrybų skaičius yra sulaukus 40-50 metų. Ką tai reiškia? Darau prielaidą, kad du žmonės ištempė iki tol, kol vaikai užaugo ir išsiskirstė, o tuomet ir jie patys išsiskirstė 🙂
Toliau skaityti “Į ką atkreipti dėmesį, kad šeima „nesugriūtų“ brandžiame amžiuje”

Laisvė. Kaip aš suprantu šį žodį

Žodį laisvė esu linkęs išskirti į dvi pagrindines sąvokas – išorinė laisvė ir vidinė laisvė.

Apie išorinę laisvę per daug nesiplėsiu, nes daugiau mažiau aišku. Laisvė nevaržomai (fiziškai) judėti, elgtis, reikštis. O mūsų saviraiškos galimybės jau didele dalimi priklauso nuo vidinės laisvės suvokimo, potyrio, realizacijos.
Toliau skaityti “Laisvė. Kaip aš suprantu šį žodį”

Darni šeima – darni visuomenė

Skamba kaip iš valstiečių žaliųjų programos, tačiau tai yra teisingi žodžiai 🙂 Kad visuomenė valstybėje taptų darniai tarpusavyje sąveikaujanti visuma, visų pirma, tas darnumo potyris turi prasidėti šeimoje.

Jaunam, besiformuojančiam žmogui, sausi teiginiai, kaip reikia bendrauti, elgtis su kitu, turi kur kas mažiau reikšmės arba išvis neturi nei realūs pavyzdžiai, kuriuos jis mato artimoje aplinkoje.
Toliau skaityti “Darni šeima – darni visuomenė”

Materialumo siekimas

Kažkada turėjau įsivaizdavimą, kad materialumo ir visuotino pripažinimo siekimas yra labai svarbus dalykas.

Aktyviai kūriau projektus, veiklas, verslus. Dirbti 14val per parą buvo norma, nes jau ko ko, bet užsispyrimo ir „degimo” netrūko. Visgi, ilgalaikis degimas veda link perdegimo. Mąstymo intensyvumas taip stipriai „užsigazuoja”, kad po to jau sudėtinga jį ir pristabdyti.
Toliau skaityti “Materialumo siekimas”

Santuoka ir šeima nėra tapatūs dalykai

Kaip santykiai ir meilė nėra tapatūs dalykai, taip santuoka ir šeima taipogi. Nors visuomenės daugumos (mano akimis) nuomone šeima prasideda nuo santuokos, tačiau aš būčiau linkęs nepritarti tokiai nuomonei 🙂

Santuoka iš esmės yra tam tikrų ekonominių, juridinių taisyklių dviejų žmonių atžvilgiu įteisinimas. Tik tiek. Įsivaizdavimas, kad santuokos statusas suformuoja nedalomos šeimos esmę (darnaus vieneto 1+1=1) yra mažų mažiausiai kvaila 🙂
Toliau skaityti “Santuoka ir šeima nėra tapatūs dalykai”

Meilė. Kaip aš suprantu šį žodį

Meilė tai visų pirma toks gražus žodis 🙂 kuris dažniausiai simbolizuoja dviejų jausmų apibūdinimą – romantinė meilė ir besąlygiška meilė.

Šios dvi meilės viena kitai neprieštarauja, tačiau nebūtinai „eina”’kartu.

Dėl romantinės meilės turbūt viskas aišku. Žmonės susižavi vienas kito kūnais, mintimis, poelgiais ir tt. Jos trukmė priklauso nuo įvairių faktorių. Pvz su laiku tas žmogus nebeatrodo toks žavingas, sugyvenamas koks buvo pradžioje; išpuolė žavingesnis ar gyvenimo pabaiga išskyrė.

Tuo tarpu besąlygiška meilė jau pati sąvoka rodo, kad jai nėra jokių sąlygų, jokių jeigu. Tai tokio lygio atsidavimas, kai kito (kitų) gerovė tampa svarbesnė negu mano asmeninė. Tai tokia meilė, kai daroma gera nesiekiant, nelaukiant kokio nors atlygio už tai. Tai jau aukštasis sąmoningumo pilotažas ir belieka pasidžiaugti, kad tokių žmonių yra ir kad kiekvienas gali tokiu tapti, jei tik sugebės „numarinti” savo ego ir sieks gyventi maksimalioje savęs realizacijoje 😉