Laikraščių karas: Respublika vs Lietuvos rytas

Respublikos leidinių grupei tapus Kauno Žalgirio krepšinio komandos rėmėjais prasidėjo akivaizdi straipsnių kova tarp šio dienraščio bei kito konkurentinio informacinio leidinio Lietuvos ryto.

Respublikos paskutinių kelių savaičių straipsniuose teigiama, jog dėl visų Žalgirio problemų, skolų ir tt., yra kaltas Lietuvos ryto dienraštis. Teigiama, jog Lietuvos rytas yra Žalgirio bei kitų Lietuvos krepšinio klubų priešas, nes kažkokiu būdu pastarasis dienraštis privilioja rėmėjus savo krepšinio komandai tuo nuskriausdamas kitus klubus.

Ar tai yra tiesa? Ar tiesiog siekis privilioti daugiau skaitytojų saviems leidiniams? Juk už Žalgirį serga ne tik Kauno miestas, bet ir didžioji dalis Lietuvos. Vadinasi krepšinio sirgalių emocijų dėka galima pasipelnyti. Kaip yra iš tikrųjų vargu ar kada nors sužinosime, tačiau kad vyksta laikraščių kova, tai akivaizdu. Kuo ji baigsis? Sunku pasakyti, bet ko gero ne krepšinio sirgalių naudai.
Toliau skaityti “Laikraščių karas: Respublika vs Lietuvos rytas”

Prezidento V.Adamkaus pareiškimas dėl žiniasklaidoje skelbiamų pramanytų biografijos istorijų

„Viešojoje erdvėje retkarčiais vis bandoma pasėti įtarimų apie neva mano bendradarbiavimą su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Atsakau visiems šių istorijų kūrėjams: To niekada nebuvo. Tai melas ir šmeižtas. Tai – jūsų sąžinės našta.

Žinau, kad aš, JAV federalinės tarnybos pareigūnas, atvykęs į SSRS ar sovietinę Lietuvą, tapdavau KGB taikiniu – sekdavo kiekvieną mano žingsnį. Žinau, kad mane šnipinėjančių buvo ir tarp tų, kuriuos priimdavau savo namuose Čikagoje.

Buvau lojalus JAV pilietis, kuriam ši šalis suteikė prieglobstį ir sudarė sąlygas iš naujo kurti gyvenimą, eiti aukštas pareigas federalinėje administracijoje. Kartu buvau lietuvis, kurio tikroji Tėvynė buvo okupuota.
Toliau skaityti “Prezidento V.Adamkaus pareiškimas dėl žiniasklaidoje skelbiamų pramanytų biografijos istorijų”

Iki prezidento rinkimų ir permainų mėnesis laiko

Lygiai po mėnesio vyks prezidento rinkimų pirmasis turas. Antrojo turo gali ir neprireikti jei akivaizdi rinkimų lyderė Dalia Grybauskaitė surinktų daugumą rinkėjų balsų.

Išrinkus naują prezidentą(ę) galime tikėtis permainų ir vidaus politikoje, nes dabartinė vyriausybė nepriima tam tikrų sprendimų laukdama būsimo prezidento nuomonės.

Galbūt pradėsime bristi iš krizės? Įmanomas variantas, nes dabartinis prezidentas regis vidaus politikoje visiškai nedalyvauja ir nelabai gilinasi į krizės sprendimo variantus.

Tad cituodami vienos pasakos žodžius sakome, jog mums jau reikia naujo vado. Ir kuo įmanoma greičiau, nes vis giliau brendame į krizę, o naujas nepriklausomas nuo partijų žmogus galėtų padėti ją įveikti.

Atlikta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė. Analizėje aptarti numatomi valstybės finansuojamų studijų vietų pokyčiai, regioninis pasiskirstymas, mokamų studijų vietų metinių kainų kaitos tendencijos, naujos paskolų sistemos finansiniai padariniai paskolos gavėjui, priėmimo prognozė pagal studijų sritis ir universitetus bei studijų kokybės pokyčiai ir reformos sėkmės sąlygos.

Analizė patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.
Toliau skaityti “Atlikta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė”

Daugėja laisvų darbo vietų

Per pirmąją kovo savaitę Lietuvos darbo biržoje užregistruota beveik 300 daugiau naujų laisvų darbo vietų. Jų skaičius siekia 1131, o daugiau nei prieš savaitę buvo 847.

Kitaip sakant, dabar paklausiausi darbo rinkoje yra pardavimo ir verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai, draudimo agentai, buhalteriai, bendrojo ugdymo mokytojai, projektų vadovai ir pardavimo agentai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjo Alberto Šlekio teigimu, situacija gerėja, nes pradėtos įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis teikiama finansinė parama darbdaviams įdarbinant darbo netekusius asmenis.
Toliau skaityti “Daugėja laisvų darbo vietų”

Gydytojų korupcija Lietuvoje

Gydytojų korupcija Lietuvoje neabejotinai didelė problema. Pensininkas paskutinius sutaupytus pinigus atiduoda daktarui (kuris dažniausiai turi kelis namus ir automobilius) vien tam, kad neapmestinai atliktų operaciją, procedūrą ar kitą gydymo funkciją.

Dažniausiai pinigai daktarams, chirurgams duodami “savanoriškai”, tačiau kita vertus prisibijome, jog jei neduosime, tuomet gydytojas savo darbą atliks nekokybiškai. Ar tokia nuomonė klaidinga? Ko gero ne, nes užtenka pastebėti, kaip prižiūrimi pacientai, kurie duoda pinigų ir kurie ne.

Daktarų “šefavimas” neoficialiomis pajamomis jau tapo tradicija, kuri akivaizdu, kad nėra teisėta ir morali, tačiau kaip šį nelegalų procesą išgyvendinti?

Lietuva ir krepšinis

Krepšinis tai sporto šaka numeris vienas Lietuvoje, bet ar Tai tik sportas? Dažnai paklausus užsieniečių ką žino apie Lietuvą jie pirmiausiai pradeda vardinti Lietuvos krepšininkų pavardes. Vadinasi Lietuvos krepšinis tai Lietuvos veidas užsienyje.

Vos tik išmokusius vaikščioti vaikus tėvai jau veda į krepšinio mokyklas tikėdamiesi, kad iš jų išaugs nauji Saboniai, Marčiulioniai ar Ilgauskai. Ir ne bereikalo. Lietuvos krepšininkai yra labai vertinami tiek Europoje, tiek visame Pasaulyje. Jie daug ir uždirba. Ar daug yra specialybių kur per metus būtų galima uždirbti milijoną eurų? Ko gero nelabai. Vadinasi krepšinis tai geras būdas uždirbti daug pinigų.
Toliau skaityti “Lietuva ir krepšinis”

Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Respublikos Prezidentė

Iki šių metų Lietuvos Prezidento rinkimų dar daugiau nei 2 mėnesiai, bet jau akivaizdu kas užims šias pareigas artimiausius penkerius metus. Didžiausias klaustukas ir buvo – ar D. Grybauskaitė kandidatuos, bet dabar jau viskas aišku. Nereikia būti orakulu, kad suprasti, jog Ji yra visuomenės lyderė šiuo metu ir didžioji dalis lietuvių balsuos būtent už ją. Ji bus pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris.

Ar ji turi konkurentų besivaržant dėl šio posto? Tikrai ne. Likę kandidatai  sulauks pavienių balsuotojų paramos, greičiausiai partiečių, giminių ir pažįstamų.

Tad belieka sulaukti gegužės 17 dienos ir galėsime drąsiai konstatuoti šį faktą.

Ar Žalgiriui pavyko išbristi iš “balos”?

Žalgiris dar niekada nebuvo taip priartėjęs prie žlugimo kaip praėjusią savaitę. Žaidėjai netekę kantrybės atsisakė žaisti, o potencialūs rėmėjai neskubėjo ištiesti pagalbos ranką.

Kaip būtų galima vertinti Žalgirio komandos žaidėjų boikotą? Ko gero teigiamai, nes ramiai sėdint būtų nebuvęs toks didelis visos visuomenės sujudimas, kurio dėka pagaliau atsirado rėmėjai po tikrai ilgos pertraukos. Beto žaidėjų nerimas dėl algų tikrai buvo pagrįstas. Pavyzdžiui Jonas Mačiulis per šį sezoną Žalgirio klube turėtų uždirbti 800 000 eurų, jei būtų buvęs paskelbtas bankrotas Žalgirio klubui, jis ir jo kolegos galėjo likti tuščiom kišenėm.

Tačiau ar jau tikrai galime teigti, kad BC Žalgiris išlipo iš skolų “balos”, gal tiksliau netgi skolų “liūno”? Nes įvairūs šaltiniai skelbia, kad Žalgirio skolos gali siekti net iki 30 milijonų litų. Ar tai tiesa, ar tik išgalvoti oponentų gandai sunku pasakyti, nes Žalgirio administracija kažkodėl tai laiko paslaptyje nuo visuomenės. Bet kodėl? Į ką daugiau kreipėsi Žalgirio vadovybė, kai atėjo sunkūs laikai? Atsakymas – į visuomenę. Tad ar visuomenė neturėtų žinoti apie tikrą esamą Žalgirio finansinę situaciją…?

Krepšinio pasaulis

Kodėl lietuviai nėra laimingi..?

Lietuviai vieni iš nelaimingiausių Europoje. Taip skelbia atliktos apklausos. Priežasčių kodėl taip yra ko gero nereikia niekam išradinėti. Akivaizdu, kad lietuviai visų pirma nėra patenkinti ekonomine situacija – mažais atlyginimais, pensijomis. Taip pat bendrame nusivylimo fone svarbus faktorius yra nepasitikėjimas valdžios institucijomis.

Po nepriklausomybės atgavimo didžioji dalis Lietuvos tautos buvo laimingi, jog pagaliau turės galimybę laisvai gyventi, tai yra, laisvai balsuoti, rinkti valdžią, geriau gyventi. Bet po šios euforijos labai greitai atėjo ir nusivylimas, nes naujai išrinktos ir net galima įvardinti “išalkusios” valdžios tikslas buvo pirmiausia apsirūpinti savo gerove, o tik poto kitų jos rinkėjų gerove.

Regis ši “išalkusios valdžios” epocha tęsiasi iki šių dienų. Kada tai baigsis? Kada lietuviai vėl pasijaus laimingi? Vienareikšmiškai – kai ateis sąžiningi, išmintingi, teisingi politikai į aukščiausias valstybės institucijas, kurie pirmiau rūpinsis tauta, o tik poto savimi. Ar taip kada nors bus? Nežinia. Pamatysime. Aš tuo tikiu.