Prezidento rinkimai ir kandidatai

Lietuvos Prezidento rinkimai neabejotinai svarbiausias politinis įvykis šiais metais. Už ką balsuoti? Šio klausimo gali nebelikti jei nuspręstų kandidatuoti akivaizdus politinės visuomenės autoritetas – Dalia Grybauskaitė.

Griežta, bet teisinga, taip trumpai būtų galima apibūdinti jos valdymo politiką. Būtent tvarkos, teisiningumo, lygybės, skaidrumo ir yra ištroškę Lietuvos piliečiai. Tačiau tokių idėjų – lozungų jau yra turėjusios ir kitos partijos ir kiti kandidatai, kuo D. Grybauskaitė skiriasi nuo jų? Tuo, kad ji kalba ne lozungais, o įrodo Tai savo darbais.

Keletas faktų apie Dalią Grybauskaitę:

Baigė ekonomikos studijas Leningrade, apgynė mokslų daktarės laipsnį Maskvoje (1988 m.). 1991 m. Džordžtauno (Vašingtonas) universitete baigė specialius kursus vyriausybės nariams.

Dirbo LR finansų ministre, 2004 m. paskirta ES komisare. Šiuo metu vadovauja ES finansų ir biudžeto direktoratui Briuselyje.

2004 m., remiantis Europos šalių žurnalistų atlikta apklausa bei tyrimu, išrinkta geriausia tarp ES komisarų. Tarptautiniai prekybos rūmai „ICC Lietuva“ suteikė jai 2005 m. „Partnerystės lyderio“ vardą.

Daug daugiau klaustukų iškiltų jei ši politikė vistik nuspręstų nekandidatuoti į prezidento postą. Už ką tuomet balsuoti? Kas tie kiti kandidatai? Šie klausimai turbūt kyla kiekvienam, o atsakymų kolkas nėra.

Dokumentus norintieji tapti kandidatais gali pradėti teikti nuo vasario 26 dienos. Tą reikia suspėti padaryti iki kovo 13 dienos.

Kandidatai turės sumokėti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio užstatą (dabar – apie 11.599 Lt) ir beveik per tris savaites VRK pateikti 20.000 Lietuvos gyventojų parašų, kurie palaikytų jų dalyvavimą rinkimuose.

Eiliniai prezidento rinkimai numatyti gegužės 17-ąją dieną.

Seimo rinkimai ir partijos

Kaskart atėjus seimo rinkimams susimąstome už ką balsuoti, nes praėjusi valdžia būna blogesnė nei tikėjomės. Šitie rinkimai buvo ne išimtis. Nusivylėme praėjusia dėl to išrinkome naują, kurią taip pat jau nusivylėme. Kodėl? Dėl krizės? Ko gero ne. Visi stebime žinias ir suprantame susiklosčiusią situaciją pasaulyje, tačiau esmė ne pačioje krizėje, o tos krizės sprendimuose.

Bet vėl gi negi galime tikėti protingų sprendimų, kai valdančioje koalicijoje dalis “politikų” buvę šoumenai, kurie matosi apie politiką supranta daug mažiau nei daugelis žmonių, kuriems politika tik pomėgis.

Oponentas greitai suskubtų pareikšti, jog tokius politikus išsirinkome patys, tad nėra ko dejuoti. Ir tai būtų tiesa, tačiau ar galime kaltinti save, kad eilinį kartą buvome nuvilti “tikrųjų politikų” ir vėl pasimovėme ant grėblio išsirinkę populistus, kurie žadėjo mums geresnį gyvenimą..? Juk ir prieš krizę nebuvo ko per daug džiūgauti, o dabar daugeliui žmonių gyvenimas Lietuvoje darosi tragiškai sunkus.

Apylanka

Duok durniui kelią, jis vistiek jo neras. Tokį modifikuotą lietuvių liaudies posakį šiandien perskaičiau internete. Iš esmės jis teisingas. Dažniausiai kas nors nori mums “į ratus prikišti pagalių” ne dėl to, kad “jis, ji” sugebėtų pasinaudoti ta situacija, o tiesiog, kad pakenktų kitam.

Ar verta tokioje situacijoje kovoti jei yra galimybė tiesiog pasitraukti “iš kelio”..? Manau neverta. Geriau ignoruoti, nei tuščiai kovoti. Geriau apeiti, negu gaišti laiką ir prisisemti blogų emocijų. Apėjimas yra pergalė, nors “jam, jai” ko gero suprantama kaip pralaimėjimas, tačiau ką “jis, ji” iš to laimi? Dažniausiai nieko.

Žinoma viskam gyvenime yra ribos. Būna kritiškų tokių situacijų, kai įsikišama į asmeninį gyvenimą per daug giliai ir skaudžiai. Tada jau reikia už save “pastovėti”. Bet kur yra tos ribos..? Čia jau ko gero kiekvienam individualiai suprantamas dalykas. Tačiau visada “ruošiantis kovai” reikia pamastyti “ar verta”, “kokios gali būti pasekmės kovojant ir kokios atsisakius kovos”…Pasirinkite protingas pasekmes..

Ekonominė krizė Lietuvoje

Ekonominė krizė – neabejotinai esminis kalbų objektas pastaraisiais mėnesiais. Iš pradžių atrodė, kad kalbos ir liks kalbomis, bet regis situacija Lietuvoje darosi išties kritiška.

Nedarbo lygis kyla kiekvieną dieną ir nežinia kada jis baigsis. Lietuvos valdžia daro viską, kad jis didėtų. Žlugdomas smulkus verslas, stambios įmonės taip pat mažina savo pajėgumus ir atleidžia darbuotojus. Kas dėl stambaus verslo, tai ko gero taip ir turėjo būti ankščiau ar vėliau nes žmonių vartojimas taip pat turi ribas. Bet ar dėl to reikia žlugdyti absoliučiai visą verslą, ant kurio pamatų ir stovi visa Lietuvos ekonomika.

Mano manymo valdžia turėtų skatinti verslą, kurti naujas darbo vietas nes tai vienintelis variantas išbristi iš krizės. O dabartinė politika yra tokia – žiūrėsim kas išliks gyvi, o vėliau bus geriau. Absurdiška. Valdžiai reikia ieškoti naujų verslo nišų į kurias reikia investuoti ir kurių produktai, paslaugos visada bus aktualios visiems.