Sąmoningas gyvenimas – buvimas savyje šią akimirką

Sąmoningas gyvenimas – buvimas savyje šią akimirką ir gyvenimo patyrimas per save. Būtent taip būčiau linkęs įvardinti šią sąvoką. Ko gero, iškart kyla klausimas – o ką reiškia būti savyje? Kas tas sąmoningasis Aš?

Toliau skaityti “Sąmoningas gyvenimas – buvimas savyje šią akimirką”

Sąmoningi santykiai: Tikra meilė neturi atvirkščios pusės

Sąmoningi santykiai – tai toks tarpusavio santykis tarp žmonių (sąmoningų būtybių), kuomet komunikacija vyksta ne proto sistemos (EGO), bet vidinės esybės lygmeniu. Tai reiškia, kad ryšys yra mezgamas, palaikomas ne per egoistinių norų, troškimų bei vertinimo sistemą, bet per iš kūno gilumos sklindantį pojūtį.

Toliau skaityti “Sąmoningi santykiai: Tikra meilė neturi atvirkščios pusės”

Sąmoninga mityba – pagrindinės taisyklės TOP 10

Sąmoninga mityba yra svarbus faktorius kalbant apie mūsų fizinio kūno sveikatą, nuotaiką bei gyvenimo kokybę.

“Valgau tam, kad gyvenčiau, o ne gyvenu tam, kad valgyčiau” – tai ko gero, vienas iš pagrindinių sąmoningo gyvenimo suvokimų. Visgi, jeigu taip jau nutiko, kad maistas jums yra pagrindinis gyvenimo akcentas, tuomet reikėtų bent jau pasirūpinti tinkama maisto kokybe, kuri nekeltų neigiamų padarinių jūsų kūnui.

Sąmoninga mityba yra ypatingai aktuali tiems, kurie jau susiduria su sveikatos problemomis. Nes kaip žinia, dažniausiai sveikata ir sutrinka dėl kūnui nepalankios ar netgi kenksmingos mitybos, mitybos įpročių. Žinoma, dažnu atveju sveikatos būklei didelės reikšmės turi ir emocinė būsena, fizinis aktyvumas, tinkamas poilsio rėžimas. Bet šįkart apsiribosiu būtent mitybos klausimu.
Toliau skaityti “Sąmoninga mityba – pagrindinės taisyklės TOP 10”

Žmogaus psichologija – tarpusavyje “susirišusių” minčių ir emocijų sistema

Žmogaus psichologija – tarpusavyje “susirišusių” minčių ir emocijų sistema. Norint daryti pokyčius šioje sistemoje, reikia indentifikuoti, “atrišti” ir “paleisti“ tam tikrų minčių ir emocijų tarpusavio saitus.

Šie rekonstrukcijos darbeliai (jei yra toks poreikis) reikalauja susitelkimo, koncentracijos į save. Ne į psycho-draminį save, bet į sąmoningąjį save, kuris “yra” už psichologinės sistemos ribų.

Visam šitam procesui atlikti puikiai tinka sąmoningo kvėpavimo praktikos, meditacija. O visa tai (ir dar daugiau) apima joga. Bet ne ta sportinė joga, o pilnavertiška pvz hatha joga.

P.S. neturint įgūdžių – saviveikla užsiimti nerekomenduojama 🙂

Sąmoningumas, dvasingumas, kūrybiškumas – NETURI LYTIES

Sąmoningumas, dvasingumas, kūrybiškumas – NETURI LYTIES, nes tai yra aukščiausios bendražmogiškosios vertybės. Lyčių skirtumai – tik mūsų galvose ir kelnėse.

Šiais, pažangių technologijų laikais, fizinės jėgos dominavimas nebeturi tokios reikšmės, kokią turėjo dar prieš 100 metų. Praktiškai nebeliko vyriškų-moteriškų darbų ar pareigų. Tad vyrų ir moterų skirstymas į atskiras „stovyklas“ jau yra atgyvenęs reikalas (mentalitetas).
Toliau skaityti “Sąmoningumas, dvasingumas, kūrybiškumas – NETURI LYTIES”

Į ką atkreipti dėmesį, kad šeima „nesugriūtų“ brandžiame amžiuje

„Sutikau, susižavėjau, pamilau, darniai gyvenu ir išsiskirti net minčių neturiu“. Jei jums taip pavyko, sveikinu 🙂 Bet net ir jums nereikėtų užmigti ant laurų (mano draugiškas patarimas), nes jūsų gyvenimo partneris gali būti ir šiek tiek kitokios nuomonės (tokių staigmenų pasitaiko).

Remiantis statistikos duomenimis, ypatingai didelis skyrybų skaičius yra sulaukus 40-50 metų. Ką tai reiškia? Darau prielaidą, kad du žmonės ištempė iki tol, kol vaikai užaugo ir išsiskirstė, o tuomet ir jie patys išsiskirstė 🙂
Toliau skaityti “Į ką atkreipti dėmesį, kad šeima „nesugriūtų“ brandžiame amžiuje”

Laisvė. Kaip aš suprantu šį žodį

Žodį laisvė esu linkęs išskirti į dvi pagrindines sąvokas – išorinė laisvė ir vidinė laisvė.

Apie išorinę laisvę per daug nesiplėsiu, nes daugiau mažiau aišku. Laisvė nevaržomai (fiziškai) judėti, elgtis, reikštis. O mūsų saviraiškos galimybės jau didele dalimi priklauso nuo vidinės laisvės suvokimo, potyrio, realizacijos.
Toliau skaityti “Laisvė. Kaip aš suprantu šį žodį”

Darni šeima – darni visuomenė

Skamba kaip iš valstiečių žaliųjų programos, tačiau tai yra teisingi žodžiai 🙂 Kad visuomenė valstybėje taptų darniai tarpusavyje sąveikaujanti visuma, visų pirma, tas darnumo potyris turi prasidėti šeimoje.

Jaunam, besiformuojančiam žmogui, sausi teiginiai, kaip reikia bendrauti, elgtis su kitu, turi kur kas mažiau reikšmės arba išvis neturi nei realūs pavyzdžiai, kuriuos jis mato artimoje aplinkoje.
Toliau skaityti “Darni šeima – darni visuomenė”

Materialumo siekimas

Kažkada turėjau įsivaizdavimą, kad materialumo ir visuotino pripažinimo siekimas yra labai svarbus dalykas.

Aktyviai kūriau projektus, veiklas, verslus. Dirbti 14val per parą buvo norma, nes jau ko ko, bet užsispyrimo ir „degimo” netrūko. Visgi, ilgalaikis degimas veda link perdegimo. Mąstymo intensyvumas taip stipriai „užsigazuoja”, kad po to jau sudėtinga jį ir pristabdyti.
Toliau skaityti “Materialumo siekimas”